„Gudelių duonos“ kepykloje Šiauliuose gaminami duonos produktai paskutinį kartą brango prieš pusmetį – maždaug 10 proc. Nors statistika vis dažniau byloja, kad prekės ima pigti, nes pinga ir grūdai, ir elektra, kliūtimi mažinti duonos kainas kepyklos direktorius dabar mato augančias algas.
„Su kainomis yra blogai, nes žmonės prašo atlyginimus pakelti ir neišeina, kad galėtume duonos kainas mažinti. Visur kainos kyla tiktai“, – tikino „Gudelių duonos“ direktorius Kęstutis Nesavas.
Būtent duonos gaminių, kaip ir mėsos produktų, maitinimo įstaigų paslaugų kainos turi daugiausia įtakos metinei infliacijai, kuri jau antrą mėnesį nukrito žemiau 3 proc. ribos. Kainų stebėtojai tvirtino, kad galėtų kristi ir daugiau.
„Balta duona vis dar brangsta 15 proc., kai tie patys grūdai, elektra atsistatė. Matosi, kad mūsų skandinaviškiems duonkepiams yra mažai“, – teigė pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
„Kaip ji gali pigti, jeigu visa produkcija brangsta ir darbas brangus?“ – retoriškai klausė K. Nesavas.
O spalio mėnesio infliacija – kiek mažesnė nei rugsėjį ir siekia 0,3 proc.
„Infliacija mažėja sparčiau nei daugelis tikėjosi ir ypač sparčiau negu tikisi Europos centrinis bankas. Šiuo metu problema yra ne infliacija, o kainų lygis“, – tvirtino „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Nors prekybos tinklai suskubo pirkėjus vilioti pasitelkę akcijas, o ne tiesiog atpigindami prekes, dalis ekonomistų irgi mato rezervų kainoms dar kristi.
„Ypač pieno produktai, kurie apie 50 proc. pabrango ir, nors šiek tiek atpigo, yra erdvės tolesniam kainų sumažėjimui“, – dėstė N. Mačiulis.
„Norėtųsi pasakyti kritikams, kurie sako, kad Lietuvoje yra susitarimai, kažkokia kainų nemažinimo politika, nueikim į prekybos centrus ir pažiūrėkim, kokios nuolaidos padarytos. Konkurencija iš tikrųjų veikia“, – siūlė ekonomistas Marius Dubnikovas.
Druskininkų gyventojai – skeptiški, jie situaciją mato kitaip, nei ekonomistai:
„Aha, gerėja, viskas Lietuvoj eina žemyn. Tai, kad truputį pridėjo pensijos, tai nekompensuoja tų kainų.“
„Nejaučia žmonės, kad kainos krenta.“
„Šiek tiek nukrito, taip. Mes nesiskundžiam, mums gerai.“
„Stengiuos pirkti, kai būna akcijos, tai kainos tenkina.“
„Gal tas, kas gauna 3000–4000 eurų atlyginimą, ateina ir nežiūri kainų, taip. O eilinis žmogus tikrai vargsta, ypač jaunos šeimos, mamos.“
Ekonomistai prognozuoja, kad artimiausiais mėnesiais infliaciją vėl gali keisti defliacija. Juodžiausios dienos esą – praeityje.
„Žmonių pajamos didės 8–9 proc., tuo pat metu infliacija artės link nulio ir jau kitų metų pirmoje pusėje galime sulaukti netgi palūkanų mažinimo. Tai reiškia, kad jaunų šeimų, kurios turi būsto paskolas, pajamos turėtų augti“, – tvirtino M.Dubnikovas.
„Mūsų skaičiavimais, jau kitų metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos gyventojų perkamoji galia sugrįš į tą lygį, kuriame buvo 2022 m. pradžioje, prieš infliacijos šuolį“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Per mėnesį smarkiai brango dalis daržovių, tačiau tai daugiausia lėmė derlius. Net 40 proc. brango teisinės paslaugos, nes spalį įsigaliojo nauji notarų įkainiai. O Lietuvos paštas pranešė, kad nuo kitų metų net penktadaliu turėtų brangti korespondensija, o vėliau ir siuntos.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
