Pirmasis ir vienas iš svarbiausių ekovairavimo punktų yra sąmoningas apsisprendimas įveikti trumpas distancijas ne automobiliu. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tai tėra nereikšmingas dalykas, jei per dieną nuvažiuojama nemažai kilometrų, bet įsigilinus į skaičiavimus, viskas gerokai rimčiau – atlikti tyrimai ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje rodo, jog per 40 proc. visų mieste nuvažiuojamų atstumų yra trumpesni nei 3 km. Žinant tai, kad sudeginus vieną litrą benzino į atmosferą yra išmetama 2,3 kg CO2, o jei variklis dyzelinis, tuomet tarša dar didesnė, šis ekovairavimo principas skatina susimąstyti apie tai, kaip neracionaliai naudodami transporto priemonę mieste galime spartinti klimato kaitą.
Kitas ne ką mažiau svarbus patarimas norintiems vairuoti ekologiškai – naudoti kuo mažiau automobilio elektros prietaisų vienu metu. Dėl šių prietaisų veikimo degalų sąnaudos gali padidėti keliais litrais šimtui kilometrų. Pavyzdžiui, oro kondicionieriaus naudojimas lemia tai, kad į aplinką per valandą yra išmetama per 600 g CO2. Trečiasis ekovairavimo principas – tinkamai pripūstos padangos, tad slėgį patartina tikrinti reguliariai.
Juk kuo mažiau oro padangose, tuo didesniu paviršiumi jos remiasi į kelio pagrindą, tuo didesnės degalų sąnaudos, tad į aplinką patenka daugiau CO2. Be viso to, labai svarbu nuolat patikrinti, ar automobilyje nėra nereikalingų daiktų. Tai ypač aktualu keičiantis sezonui, nes užsilikę daiktai taip pat gali padidinti degalų sąnaudas net iki 10 proc.
Šiltuoju metų sezonu padidėja pagunda važinėti atidarytais automobilio langais, kurie irgi sudaro sąlygas didesniam aerodinaminiam pasipriešinimui, reikalaujančiam daugiau degalų. Uždaryti stoglangiai taip pat padeda sutaupyti, tad esant būtinybei atsivėsinti, rekomenduotina kuriam laikui įsijungti kondicionierių.
Gera automobilio būklė gerokai prisideda prie aplinkos saugojimo, mat vien jau seniai keistas automobilio filtras važiuojant 100 km atstumą padidina degalų sąnaudas kone vienu litru. Techniškai tvarkinga automobilio dujų sistema taip pat rodo atsakingą požiūrį į aplinką. Kai nėra galimybės eksploatuoti savo automobilio dėl techninių gedimų ar kitų priežasčių, ekovairavimo specialistai pataria rinktis kelionę viešuoju transportu, kuris naudoja penkiolika kartų mažiau energijos nei automobilis.
Vienos ekovairavimo mokyklos direktorė Vaida Balčiūnienė paklausta, ar sunku įvaldyti ekovairavimo principus, pastebi, jog rezultatų duoda tik ilgaaikė praktika. „Įprastai po mokymų žmonės sunaudoja 0,5 – 1,5 l/100 km mažiau degalų“, – džiaugiasi vienos iš pirmųjų įmonių Lietuvoje, susirūpinusių ekovairavimu, vadovė. Kad ir kiek daug būtų kalbama apie ekologišką vairavimą, kiekvienas žmogus individualiai turėtų peržiūrėti savo vairavimo įpročius ir pasirinkti tokį būdą, kuris mažiausiai žalingas žmonėms ir aplinkai, kurioje gyvename.
