• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europos Sąjunga antradienį padidino teisinį spaudimą Lenkijai dėl šalyje vykdomų kontroversiškų teismų sistemos reformų, suteikdama vyriausybei mėnesį, kad ši pradėtų laikytis iškeltų reikalavimų, o priešingu atveju Varšuvos veiksmai gali būti apskųsti bloko aukščiausios instancijos teismui.

Europos Sąjunga antradienį padidino teisinį spaudimą Lenkijai dėl šalyje vykdomų kontroversiškų teismų sistemos reformų, suteikdama vyriausybei mėnesį, kad ši pradėtų laikytis iškeltų reikalavimų, o priešingu atveju Varšuvos veiksmai gali būti apskųsti bloko aukščiausios instancijos teismui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Toks žingsnis dar labiau pakėlė kartelę užsitęsusioje konfrontacijoje tarp Europos Komisijos ir Lenkijos dešiniosios pakraipos vyriausybės dėl teisės viršenybės padėties buvusios komunistinėje valstybėje.

REKLAMA

Briuselis liepos 2-ąją pradėjo vadinamąsias pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš Varšuvą dėl nevienareikšmiškai vertinamų pakeitimų, kurie, kritikų teigimu, perduoda teismų kontrolę vyriausybei ir kelia grėsmę šalies demokratijai.

EK nurodė, kad „nuosekliai išanalizavusi“ Varšuvos atsakymą nusprendė pradėti prieš Lenkiją antrą teisinių veiksmų etapą.

REKLAMA
REKLAMA

„Lenkijos valdžios atsakymas neišsklaido Komisijos teisinio susirūpinimo“, – sakoma EK pareiškime.

„Lenkijos valdžios institucijos dabar turi per vieną mėnesį imtis būtinų priemonių, kad būtų atsižvelgta į Europos Komisijos pagrįstą nuomonę. Jeigu Lenkijos valdžios institucijos nesiims tinkamų priemonių, Europos Komisija gali nuspręsti perduoti bylą ES Teisingumo Teismui“, – pridūrė bloko pagrindinė vykdomoji institucija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lenkijai grėstų didžiulės baudos, jei ES aukščiausiasis teismas priimtų Varšuvai nepalankų sprendimą.

Liepą šalyje įsigaliojo daug aistrų sukėlęs įstatymas, kuris numato teisėjų pensinio amžiaus mažinimą nuo 70 iki 65 metų.

Šis įstatymas paveikė 27 iš 73 Aukščiausiojo Teismo teisėjų, įskaitant institucijos pirmininkę Malgorzatą Gersdorf (Malgožatą Gersdorf) – ši atsisakė atsistatydinti ir pasmerkė tokį žingsnį kaip „valymą“, prieštaraujantį konstitucijoje numatytai jos šešerių metų kadencijai, turinčiai baigtis 2020 metais.

Gruodį Briuselis pirmą kartą per bloko istoriją inicijavo Lenkijos, kurią apkaltino keliant „sistemines grėsmes“ įstatymo viršenybės principui, atžvilgiu ES sutarties 7-ąjį straipsnį, numatantį potencialų valstybės narės balsavimo teisių įšaldymą.

 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų