Tokie mitai juokina ir verslininkus, ir mokslininkus. Jie sako, kad svirplių naudojimas griežtai reglamentuotas, o dėti jų visur – tiesiog būtų per brangu.
Tokios reakcijos Kauno ir Panevėžio gatvėse, pasiteiravus praeivių apie svirplius maisto produktuose:
„Atsiprašau, bet tfu, aš vabalų nevalgau. Pilnu chodu apsirašyčiau, kad nedėtų, kas gi smarvę valgo, fui.“
„Mes lašinius valgėm ir valgysim, jokių svirplių mums nereikia, tegu valgo Europos Sąjunga tuos svirplius.“
„Prastai, nes yra chitino, jis nuodingas, nuodinga medžiaga – nevalgyčiau ir jums nepatarčiau.“
„Nemėgstu tų vabalų, man jie bjaurūs ir dar valgyt maistą – ne, ne, ne, ne, jokiu būdu.“
Tokių žinių žmonės prisiskaitė socialiniuose tinkluose, dažniausiai buvusių antivakserių ar rusų propagandos kanaluose:
„Tapsim eksperimentais, priėdę vabzdžių. Neaišku, kokioje temperatūroje žūva lervų kiaušinėliai, koks jų apdorojimas, kiek tai sterilu, nes patekę į žarnyną suės mus iš vidaus išsiritę palikuonys.“
„Šlykštu, fuj, dar pasakykit, kad šūdas yra maistingas ir skanus! Bepročiai!“
„Dar vištašūdžio reikia dadėti skoniui!“
„Bet kokiu atveju stengsis išnuodyt visus.“
Nors svirpliai ir jų miltai maisto gaminiuose naudojami jau keli metai, o džiovintus juos Azijoje žmonės valgo šimtmečiais, paskelbus, kad į Europos Sąjungos rinką žengia dar vienas šių produktų tiekėjas iš Vietnamo, internetas ėmė kunkuliuoti nuo sąmokslo teorijų. Esą svirplių miltus dabar dės visur ir niekas net nežinos.
O Kauno rajone šiuos vabzdžius auginantys broliai į rinką jau keletą metų tiekia ir natūralius svirplius, ir gaminius iš jų.
„Turim miltus kaip produktą ir kaip žaliavą, tai žmonėms parduodam ir miltus, termiškai apdorotas, tinkamas į visus kepinius ir kur tau patinka ir tinka, kur nori pasikelti maistinę vertę. Taip pat mes juos naudojame patys savo produktuose, tai darom duoneles ir traškučius su svirplių miltais“, – pasakoja įmonės „Acheta“ direktorius Donatas Glušauskas.
Ir sako, kad produktai visada ženklinami, nes to nepadarius gresia net įmonės uždarymas.
„Jei to nedarysi, slėpsi, tai, mažų mažiausia, kas gali būti, gausi baudą ir gali išimti tavo produktą iš prekybos“, – sako D. Glušauskas.
„Jei produkto ženklinimo etiketėje nenurodytos kažkokios sudedamosios dalys, tai visą laiką taikomos sankcijos“, – teigia VMVT valstybinis maisto produktų inspektorius Deividas Kalinauskas.
Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai primena, kad ant pakuočių būtini ir įspėjimai apie alergijas.
„Vabzdžių baltymai gali sukelti alergines reakcijas asmenims, alergiškiem vėžiagyviams, moliuskams ir dulkių erkutėm“, – aiškina D. Kalinauskas.
Daugelis sąmokslo teorijų kūrėjų sako, kad svirpliai esą nuodingi dėl chitino, bet mokslininkai tikina atvirkščiai – tai gan plačiai paplitusi natūrali medžiaga ir jos yra įvairiuose produktuose.
„Chitinas – viena populiariausių medžiagų gamtoje, jis sutinkamas ir grybuose, o mes grybus valgome, jei duoną ar pyragus kepame su mielėmis, tai jose irgi yra chitino. Tas chitinas, kaip medžiaga, labai paplitusi mūsų produktuose“, – tvirtina Klaipėdos universiteto mokslininkas Tomas Ruginis.
Svirpliai – ateities maistas, jis itin paplitęs Azijoje, mūsų kraštuose dar vartojamas retai.
„Svirpliai nebus valgomi žali, o termiškai apdoroti, o kai termiškai apdorojame, tai visi patogenai dažniausiai žūva“, – sako T. Ruginis.
Vargu, kad produktai su svirplių miltais bus gaminamai masiškai, o ir dėti daug žaliavos neapsimoka, nes ji brangi – tad ir kaina būtų didelė. Kad užaugtų toks vabzdys, reikia daugiau kaip mėnesio, o kilogramui svirplių miltų reikia 20 tūkstančių šių vabzdžių.
„Per mėnesį užauginame 500–600 kilogramus svirplių“, – kalba gamybos vadovas Marius Glušauskas.
O paruoštų vabzdžių telieka trečdalis masės. Nepagrįsti ir kaltinimai, kad produktai iš šių vabzdžių esą nešvarūs.
„Mes po 35 dienų išimam maistą, vandenį paliekam, jie parą laiko išsivalo, po paros išpurtom, atskiriam nuo šiukšlių ir dedam į šaldiklį“, – aiškina M. Glušauskas.
Šiuo metu vien Lietuvoje registruotos 11 įmonių, auginančių svirplius.
