Pirmasis “pirmojo numerio” Darbo partijos sąraše propagandinis šūvis - pro šalį. Onutė Juknevičienė pareiškė, kad išrinkta į Europos Parlamentą siektų peržiūrėti suderėtas Lietuvos pozicijas dėl akcizų, mokesčių ir pan.
Iš šio pareiškimo gali daryti mažiausiai porą išvadų: arba kandidatė į Europos Parlamentą neturi supratimo, kas tai per institucija ir ką ji veikia, arba tiesiog meluoja, sąmoningai klaidina rinkėjus, tikėdamasi, kad niekas nesupranta, apie ką kalbama.
Negaišiu laiko aiškindamas, gerai ar blogai derėjosi tos pačios Darbo partijos remiamas kandidatas į prezidentus Petras Auštrevičius… Nors čia irgi galėtų būti įdomių samprotavimų - gal iš tiesų vadinamoji Darbo partijos parama jam yra viso labo fikcija. Fikcija, siekianti pridengti tikruosius šios partijos tikslus - esą remiam P. Auštrevičių, vadinasi, ir mūsų partija yra normali, palaikanti šalies integracijos tikslus. Tačiau veiksmai, bent jau pirmieji pareiškimai, liudija ką kita.
Įdomu būtų sužinoti ir ką galvoja pats tokios partijos “remiamas” kandidatas P. Auštrevičius? Ar jis irgi su tokia Darbo partijos nuostata sutinka? Ar jis dėl politinės karjeros norėtų tapti kieno nors kol kas neaiškių tikslų priedanga?
Tačiau grįžkime į Europos Parlamentą. Ar trylika Lietuvos atstovų, net jei jie visi paremtų O. Juknevičienės deklaruotas nuostatas, kuo sunku patikėti, galėtų įtikinti septynis šimtus dvidešimt keturių valstybių europarlamentarų, kad reikia peržiūrėti jau suderėtas ir visų šalių ratifikuotas Stojimo sutarties pozicijas? Ar Europos Parlamentas turi tokias galias apskritai? Ar Darbo partijos atstovė tokiu atveju įsivaizduoja, koks darbas jos šioje institucijoje lauktų, ką ten reikėtų svarstyti, spręsti?
Aišku, populizmui ribų nėra ir, neabejoju, kad bus sugalvotas koks nors kitas argumentas. Darbo partijos atstovai, vedami savo lyderio ir viešųjų ryšių specialistų, nesidrovėdami, mėgins įtikinti rinkėjus, kad į Briuselį jie vyksta “kovoti” su baisiais eurobiurokratais ir visiškai nesvarbu, kokioje institucijoje jie “ryžtingai” veiks…
Visi, kas mėgins O. Juknevičienės programą kritikuoti, neabejoju, bus apšaukti nevykėliais, išdavikais, nesugebančiais ginti Lietuvos interesų ir pan. Tačiau visa tai jau kažkur girdėta ir matyta. Ar tik ne iš buvusio savo vado, nušalintojo prezidento, tuomet pirmąkart premjero ir tų pačių viešųjų ryšių specialistų išmokta? Tačiau ir to paties jau minėto buvusio prezidento istorija liudija, kad “ryžtingieji” tik už savo asmeninius interesus ryžtingai ir tekovoja… Tiesa, tai nebūtų gal taip jau blogai, jei ne priemonės, kurias jie naudoja.
O. Juknevičienė populizmo kartelę iš karto iškėlė aukštai. Ryžtingai. Viena prieš visą Briuselį ir elitą. Nublanko net Kazimieros Prunskienė su Ignalinos AE neuždarymo idėja. Atrodo, nuobodžiauti tikrai neteks. Bent jau žurnalistams.
"Omni laiko" redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių pareikštomis mintimis.
