Šarka, Zara ir Runcius. Tokiais vardais pavadinti keturkojai gyvena atlikėjos Giedrės Kilčiauskienės ir jos vyro Dominyko namuose. Tai – du šunys ir katinas.
Apie gyvenimą su jais dainininkė papasakojo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Kažkas naujo“.
Gyvūnai serga įvairiomis ligomis
Tiesa, jie nėra patogūs gyvūnėliai, kuriais galima tik džiaugtis, pašerti ir nematyti jokių problemų.
Pavyzdžiui, jų šuo Šarka turi širdies ydą, jai reikia tris kartus per dieną duoti vaistų. O katinas – diabetikas.
„Kažkas būtinai turi būti namuose ir jais pasirūpinti. Gerai, kad esame abu, tai galime apsikeisti“, – sakė Giedrė.
Tiesa, visi gyvūnai yra paimti iš prieglaudos. „Jeigu man kas nors leistų, sutempčiau viso pasaulio gyvūnus. Jaučiu, senatvėje būsiu ta tetutė, kur turi daug nelegalių kačių.
Šiaip patinka visi gyvūnai, išskyrus žuvytes ir paukščius, nes jų negalima paglostyti.“
Jos močiutė augino 13 kačių
Pirmasis Giedrės šeimos gyvūnas buvo šuo Loja, jau jos nebėra. Kaip pasakojo, nesuvaidinta meilė katėms ją lydi dar nuo vaikystės.
„Vėliau pas mus apsigyveno Šarka, vėl šuo, tada turėjome dar vieną šunį, kurio jau irgi nebėra.
Visada norėjau katiniuko ir žinojau, kad jo vardas bus Runcius, taip, kaip mano vaikystėje, pas močiutę. Ten buvo 13 katinų, o vienas iš jų buvo Runcius. Gavau jį po gimtadienio.
Visi keturkojai gyvena pagal katino taisykles. Katinas yra visiškai mano gyvūnas.
Aš kartais prievartauju Dominyką, vyrą savo, atnešdama katiną ir sakydama: „Pasakyk, kad jį myli. Pasakyk, kad myli ir paliesk pilviuką.“ O jis sako: „Atsikabink nuo manęs.“ Ir nesako. Jis užsispyręs, pagal zodiaką liūtas. O aš jam tvirtinu, kad neatstosiu, kol nepasakys, kad myli kačiuką.
Jam labiau šunys, nes katinas kartais pridirba ne ten, kur reikia“, – laidoje „Kažkas naujo“ pasakojo G. Kilčiauskienė.
Namuose turi šuns urną
Ne visiems sprendimas auginti negaluojančius gyvūnus iš prieglaudos atrodo priimtinas. Pavyzdžiui, Gierdrės anyta, tuomet, kai jie įsigijo katiną, juokais klausė: „Šitas, tikiuosi, jau su visom rankom ir akim?“
„Taip ji reagavo todėl, kad prieš tai turėjome šuniuką su tokiu sąkandžiu, kur apatiniai dantys į priekį išvažiavę. Tą šuniuką buvau paėmus, nes jis buvo toks baisus, kad man atrodė, jog niekas daugiau jo nepaims, vienintelis šansas – aš.
Pagyveno pas mus kokius 9 metus, tada susirgo vėžiu.“
Giedrė vis dar savo namuose laiko šuniuko urną.
„Ji stovi šalia visų mano apdovanojimų – „M.A.M.A“, „Radiocentro“ ir alternatyviosios muzikos „A. LT“, kur su „Pieno lazeriais“ laimėjome.
Mano šeimyna juokauja, kad, kai mane kažkada sudegins, irgi ten pastatys. Nieko tokio kalbėti apie mirtį.
Man šiaip yra pobaisiai tie visi paminklai. Bet, jeigu jau moki pinigus, žinot kokio norėčiau? Sakiau šeimai, kad jeigu tokio nepadarys – aš jiems vaidensiuosi. Čia po daug metų, niekas nesiruošia mirti.
Norėčiau tokio, kaip Brėmeno muzikantuose, kur žvėreliai vienas ant kito stovėjo. Norėčiau, kad būtų Loja, Šarka, Kariukas, Zara ir tada Runcius ant viršaus. Bet kažin, ar legalu tokius statyt? Jei ne, tada vien su Runcium gali būti, jeigu su daug negalima“, – juokdamasi kalbėjo ji.
Giedrė ir jos vyras Dominykas – ne tik partneriai, bet ir geri draugai
Kartu su vyru Dominyku Giedrė – nuo 1999-ųjų. Lapkričio 27-ąją bus 24 metai kartu. Jų santykių paslaptis – kantrybė.
„Aš vis kalbu, man žmonės sako, kad skaitė, jog mes su Dominyku gražiai sutariam. O aš atsakau: „Nerealiai gerai moku duoti interviu.“ Ko nenoriu, to nepasakoju.
Bet fainiausias dalykas yra tas, kad mes esame draugai. Ir tokio lygio draugai, kad galime pabūti tylėdami. Žinau savo draugių dainininkių, kurioms vyrai sako pristabdyti arklius su muzikavimu, nes per daug investicijų. O mano atveju – visada tik stiprus palaikymas“, – teigė G. Kilčiauskienė.
Eterio metu Giedrė pristatė minialbumą „Aš normaliai“.
Jame – šešios akustinės dainų versijos, įrašytos jos neseniai įvykusių koncertų metu, viena – sukurta prieš 7 metus.
Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, Giedrės minialbume skamba publikos pamilti, labiausiai į širdį gulantys kūriniai: „Aš normaliai“, „Šiaurės vėjas“, „Nurimk“, „Šventos ramybės uostas“, „Tau“ ir „Trečia para“.
