• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Yra vieta, iš kurios išėjęs į išmaniuosius telefonus nebežiūri taip kaip anksčiau. Kalbu apie vieną didžiausių pasaulio mobiliųjų technologijų parodų „Mobile World Congress“ (MWC). Čia pristatomi naujausi įrenginiai, o išėjus į Barselonos gatves, pasijunti paleozojaus eroje. Ispanai rankose laiko ne pačius naujausius išmaniuosius, o taksistai vis dar važinėja su prie stiklo klijuojamomis navigacijos sistemomis.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto tokios parodos kaip MWC ir parodo, kaip atrodys mūsų prietaisai visai greitai. Kad ir kaip ten bebūtų išmanieji telefonai tobulėja daug greičiau nei viena seniausių mobilumo priemonių – automobiliai. Mano profesija leidžia bene kiekvieną savaitgalį išbandyti po naują modelį. Vienas dalykas nesikeičia niekada. Kad ir kiek patogi būtų navigacinė sistema, vis tiek mieliau naudojuose „Google Maps“. Kad ir koks talpus būtų kompaktinių plokštelių keitiklis – ji niekada neatstos „Spotify“. Centrinėje konsolėje įsitaisę liečiami ekranai greičiau primena pirmuosius planšetinius kompiuterius nei vairuotojo dėmesio nekaustančius įrenginius.

REKLAMA

Rado sprendimą ekosistemoje

Visus šiuos parypavimus, atrodo, išgirdo viena kompanija. Didžiuliame bendrovės „Qualqomm“, gaminančios procesorius išmaniesiems įrenginiams, stende neįmanoma nepastebėti dar parodos prasdžioje nučiupinėto „Maserati Quattroporte“. Automobilis apkabintas kameromis, o gigantišką lietimui jautrų ekraną galima pamatyti nelipant į sedaną.

Viduje jau sėdi kompanijos QNX inžinierius Alexandre‘as Jamesas, kuris viską apie šias technologijas ir papasakojo.

REKLAMA
REKLAMA

„Mūsų projektas „QNX CAR Platform“ apjungia jau egzistuojančias technogijas ir programas ir taip sukuria partnerių tinklą. Taip, renkantis tarp skirtingų įrankių, galima kurti sprendimus egzistuojantiems automobiliams arba jų vystymo stadijoje“, - portalui ekonomika.lt sako jis.

Šiuo metu ekosistemoje galima rasti tokius vardus kaip „Accuweather“, „Facebook“, „iHeartRadio“, „Apple“, „Google“, „AT&T Watson”, „Nokia Here“, „Texas Instruments“, „Inel“, „NVIDIA“ ir kitus. Automobilių gamintojai ar vystytojai gali naudotis platformos ištekliais ir kurti savo sprendimus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apeina fiziką

Demonstruojamas „Quattroporte“ kameras turėjo ant priekinių sparnų, ant stogo esančiame „peleke“ ir kitur. Iš viso modelis apkartsytas 18 stebėjimo prietaisų.

„Technologijos leidžia apeiti fizinius veidrodžių netobulumus. Tradiciniai veidrodėliai gali rodyti tik tai, kas juos atsispindi. Todėl ant sparnų įtaisytos kameros transliuoja vaizdą į šoninio matymo veidrodėlius ir taip juose nelieka aklosios zonos. Ant stogo įtaisyta kamera vaizdą perduoda į galinio vaizdo veidrodėlį, todėl gale sėdintys keleiviai netrukdo vairuotojo matomumui“, - demonstruoja A. Jamesas.

REKLAMA

Visai kaip išmaniajame

Milžiniška centrinė konsolė atrodo gana barbariškai rafinuotame itališkame salone, tačiau inžinierius atsleidė priežastį, apie kurią vėliau. Vis dėlto ji pirmiausiai buvo sukurta funkcionalumo tikslais.

„Ekranas gali būti dalinamas trečdaliais. Du viršutiniai bus skirti navigacijai, o likęs muzikos grotuvui ar klimato kontrolei. Viskas priklauso nuo vairuotojo pasirinkimo“, - aiškina inžinierius.

Jis pademonstravo, kaip navigacijos ekraną galima priartinti ar sukioti pirštais kaip tai yra įprasta daryti išmaniajame telefone. Yra automobilių, kurie leidžia tai daryti, bet tai niekada neprilygs išmaniųjų elegancijai.

REKLAMA

Muziką taip pat galima reguliuoti švaistantis pirštu. Slenkant pirštu iš kairės į dešinę yra perjungiamas kitas takelis, užuot spaudus tam tikroje vietoje ant ekrano. Grojaraščio ar krypties pasirinkimas balsu nėra stebinanti technologija, tačiau A. Jamesas papasakojo apie jų sukurtą funkciją, kuri padėtų net ir laužytiems Rytų europiečių anglų kalbos akcentams.

„Jeigu sistema iškart neatpažįsta balso komandų, ji gali kreiptis į debesį, kur yra laikoma balsų ir dialektų duomenų bazė. Išanalizavusi informacija ji reaguoja į vairuotojo prašymus ir tai veikia per kelias akimirkas“, - sako inžinierius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dalis informacijos yra atvaizduojama prieš vairuotojo akis, kur klasikinius ciferblatus pakeitė ekranai. Čia pagal navigacijos parodymus pranešama, kada į posūkį vairuotojas artėja per greitai ar kita jau įprasta infromacija. Ant priekinio stiklo atsispindinčios LED šviesos perspėja apie kliūtis iš priekio ir iš šono, indikuoja posūkio signalą ir įspėja vairuotoją, kai šis pradeda snūduriuoti. Pirmoji sistema dar pernai buvo pristatyta kartu su naujuoji „Audi TT“ modeliu.

Nuo trijų metų iki mėnesio

A. Jamesas pasakoja, kad automobilių gamintojams sukurti informacinę sistemą automobilyje užtrunka apie trejus metus. Tai iškart atsako į klausimą, kodėl išmanusis telefonas net ir šimtąkart brangesniame automobilyje dažnai yra nepakeičiamas. Vis dėlto, QNX komanda šio „Maserati“ informacinę sistemą iš naujo pakeitė per mėnesį. Pasak inžinieriaus, tai labai taupo laiką ir lėšas, nes nereikia kurti naujų įrankių, o galima naudotis jau gatavais produktais.

„Ir informacinė sistema nėra riba. Pati technologija vystosi ir į kitas automobilių pramonės šakas“, - pabaigai pastebi pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų