Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) fiksuoja pedikuliozės atvejus, tačiau oficialioji statistika dažnai neatspindi realybės, nes ne apie visus užsikrėtimus utėlėmis pranešama. Geriau apibūdinti situaciją gali vaistinės, remdamosi priemonių nuo pedikuliozės paklausos pokyčiais.
Metų pradžioje žmonės pirko daugiau priemonių nuo utėlių
„Eurovaistinės“ duomenimis, lyginant šių metų sausio ir vasario mėnesius su tuo pačiu laikotarpiu pernai, priemonių nuo pedikuliozės paklausa padidėjo 9 proc. Visgi, šiemet staigus šių priemonių poreikio augimas nebuvo užfiksuotas.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė pažymi, kad priemonės nuo pedikuliozės yra paklausios visus metus – kasmet pacientai, įvairių su šia būkle susijusių prekių, įsigyja apie 4–5 tūkst. Remiantis pernai metų duomenimis, didžiausia paklausa stebima rugpjūčio–lapkričio mėnesiais, tačiau šių metų sausį priemonių nuo utėlių pardavimai „Camelia“ vaistinėse taip pat buvo aktyvesni.
„Gintarinė vaistinė“ taip pat fiksuoja didesnę priemonių nuo pedikuliozės pakalusą. Lyginant 2023 metų ir šių metų pradžią, preparatų nuo utėlių pardavimai išaugo beveik 50 proc. Tačiau žiūrint bendrai, skaičiai yra tikrai nedideli, pabrėžia „Gintarinės vaistinės“ rinkodaros vadovė Irena Tėvelienė.
Vaistinių tinklų atstovų teigimu, daugiausia priemonių nuo utėlių parduodama šiltuoju laikotarpiu, ypač liepos – lapkričio mėnesiais, kartais ir sausį. Paūmėjimas pajaučiamas, kai vaikai po atostogų sugrįžta į mokyklas ir darželius, taip pat po vasaros stovyklų.
Pedikuliozės problema aktuali visoje Lietuvoje, todėl vieno regiono, kuris būtų labiausiai paveiktas užkrato, išskirti neįmanoma. Anot I. Tėvelinės, priemonių nuo utėlių pardavimai yra pasiskirstę pagal didžiuosius Lietuvos miestus, tad kuo didesnis gyventojų skaičius, tuo didesni tame mieste ir pardavimai.
Utėlėmis užsikrečia ne tik vaikai
Pedikulioze dažniausiai serga 3–12 metų amžiaus vaikai.
„Tam yra labai paprasta priežastis. Šie parazitai plinta kontakto metu, susiglaudus galvomis ar būnant labai artimame kontakte. Darželinukai, mokyklinukai būna artimame kontakte su kitais, todėl tai puiki terpė utėlėms plisti“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė priduria, kad utėlių perdavimas vyksta artimu tiesioginio sąlyčio kontaktu, pavyzdžiui apsikabinant, žaidimų metu, nakvynės metu per patalynę, taip pat mainantis šepečiais, plaukų aksesuarais, kepurėmis ar netgi ausinukais.
Vis dėlto utėlėmis užsikrėsti gali ir suaugusieji, sako „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė.
„Kraujasiurbės utėlės plinta artimo kontakto su asmeniu, jau užsikrėtusiu pedikulioze, metu. Užsikrėsti galima apsikabinant, žaidžiant kontaktinį sportą, netgi sporto klube nepasitiesus rankšluosčio ant treniravimosi įrangos, dėvint ar naudojant užsikrėtusiojo drabužius, kepures, šalikus, taip pat naudojant tas pačias šukas, ausines, rankšluosčius, miegant toje pačioje patalynėje ar paprasčiausiai sėdint ant tų pačių minkštų baldų“, – paaiškina ji.
Pagrindiniai mitai apie pedikuliozę
Apie pedikuliozę vis dar egzistuoja įvairių mitų. Vienas iš jų – esą utėlės yra nevalyvų žmonių problema. Iš tiesų užsikrėsti pedikulioze gali bet kas, be to, yra tyrimų, kad galvinės utėlės labiau mėgsta švarius plaukus.
„Svarbu suprasti, kad utėlių atsiradimas nėra susijęs su asmeninės higienos stoka. Utelės gali pasitaikyti bet kuriam žmogui, nepriklausomai nuo socialinės padėties ar švaros lygio“, – teigia E. Ramaškienė.
Daugelis žmonių taip pat mano, kad XXI amžiuje, kai lengvai prieinama daugybė higienos priemonių, geriau rūpinamasi asmenine ir aplinkos švara, utėlės neplis. Pasak „Vilnius sveikiau“ visuomenės sveikatos koordinatorės Danielos Faustynos Dešukienės, toks įsitikinimas – klaidingas.
„Utėlės gali plisti bet kurioje visuomenėje, higienos priemonių įvairovė ir prieinamumas neužtikrina visiškos apsaugos nuo užsikrėtimo pedikulioze“, – pažymi specialistė.
„Priežastys, dėl kurių žmonės utėlėmis užsikrėsdavo sovietmečiu ir dabar, yra tos pačios – tai ilgalaikis tiesioginis kontaktas su pedikulioze sergančiu asmeniu arba užsikrėtimas per daiktus (šukas, plaukų šepečius, galvos apdangalus, patalynę)“, – priduria D. F. Dešukienė.
Vaistininkė I. Sauserytė papildo, kad pedikuliozė yra visų laikų problema, tik anksčiau ji buvo dar aktualesnė dėl truputį kitokio gyvenimo ritmo.
„Senais laikais žmonės dažniau turėdavo utėlių dėl kitokių gyvenimo sąlygų – kuo daugiau artimo kontakto, tuo didesnė tikimybė užsikrėsti. Anksčiau buvo labiau įprasta didesniam kiekiui žmonių gyventi mažesnėse patalpose, bendrabučiuose, dalintis įvairiais drabužiais ar aksesuarais ir pan. Tačiau priežastys visais laikais išlieka tos pačios: artimas kontaktas ar daiktų dalijimasis“, – sako I. Sauserytė.
Užsikrėtėte pedikulioze – kaip pasakyti ir ką daryti?
Dėl visuomenėje gajų mitų pedikuliozė yra nemaloni tema, o utėlėmis užsikrėtusiems žmonėms gėda apie tai pasakyti kitiems. Vis dėlto, D. F. Dešukienė ragina netylėti, nes įspėjus kitus žmones apie pedikuliozę artimoje aplinkoje galima greičiau sustabdyti jos plitimą.
„Pranešti apie užsikrėtimą utėlėmis tikrai yra jautru, tačiau svarbu suprasti, kad informuodami kitus asmenis apie savo ar artimųjų užsikrėtimą, apsaugome juos nuo šios ligos“, – pažymi visuomenės sveikatos koordinatorė.
Ji dalijasi keliais patarimais, kaip be gėdos perspėti kitus apie susirgimą pedikulioze:
- pasirinkite tinkamą, ramią aplinką, kurioje galėsite kalbėtis be pašalinių žmonių. Tokia vieta gali būti ir elektroninė erdvė.
- Iš anksto pasiruoškite suteikti informaciją apie pastebėtus užsikrėtimo požymius, kada juos pastebėjote ir kokių veiksmų imatės.
- Pastebėję neigiamą pašnekovo reakciją atkreipkite dėmesį, kad užsikrėsti utėlėmis gali bet kas, nepriklausomai nuo socialinės padėties ar higienos įpročių.
- Jeigu turite klausimų pašnekovui ar norite sulaukti pagalbos – atvirai apie tai praneškite.
Esant pedikuliozės atvejui šeimoje, D. F. Dešukienė rekomenduoja patikrinti visų šeimos narių plaukus ir, radus utėlių ar jų kaiušinėlių, skubiai imtis visų reikiamų utėlių naikinimo priemonių.
Užsikrėtus utėlėmis ir siekiant nepernešti ligos, patariama:
- Nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą diagnozės patvirtinimui ir tinkamo gydymo paskyrimui.
- Taip pat būtina kruopščiai išsiurbti minkštus baldus, kilimus ir čiužinius.
- Šukas ir kitus plaukų priežiūros reikmenis reikėtų plauti arba mirkyti 4–5 proc. acto tirpale 30 min.
- Dezinfekuoti žaislus bei namų paviršius.
- Pranešti asmenimis, su kuriais turėtas artimas tiesioginis kontaktas (vaiko užsikrėtimo atveju – pranešti apie tai ugdymo įstaigai), kad jie galėtų imtis prevencinių priemonių.
- Nesinaudoti kitų žmonių asmeniniais daiktais (plaukų priežiūros reikmenimis, galvos apdangalais, drabužiais ir pan.).
- Iki gydymo pabaigos vengti tiesioginio kontakto su kitais žmonėmis.
Utėlės gyvena ne tik galvoje
Be galvos utėlių yra ir kitokių utėlių rūšių – tai drabužinės ir gaktinės utėlės.
Drabužinės utėlės gyvena drabužių raukšlėse, siūlėse, o kiaušinėlius prilipina prie žmogaus kūno plaukelių, išskyrus galvą. Pagrindinis užsikrėtimo šiomis utėlėmis požymis – utėlių atsiradimas drabužiuose. Kaip nurodo NVSC, jos dažniausiai pasitaiko, kai žmonės priversti pastoviai nešioti kelis sluoksnius drabužių (karo lauke, katastrofų, stichinių nelaimių vietose, benamiai). Drabužinės utėlės labiau mėgsta vilnonius drabužius. Šios utėlės plinta keičiantis drabužiais arba kartu miegant.
Gaktinės utėlės nuolat gyvena ant žmogaus kūno, paprastai toje pačioje vietoje, kiaušinėlius deda ant gaktos, antakių ar blakstienų plaukų. Užsikrėtimo gaktinėmis utėlėmis požymis – glindų atsiradimas lytinių organų srities plaukuose arba niežulys bei utėlių įkandimų ženklai – smulkūs melsvi taškeliai. Šios utėlės plinta intymaus ar lytinio kontakto metu.
Anot D. F. Dešukienės, apie naujas utėlių rūšis nėra žinoma.
„Siekiant išvengti užsikrėtimo bet kuria utėlių rūšimi svarbu laikytis tinkamų higienos įpročių, reguliariai tikrinti galvą ir kūną, o pastebėjus ar įtariant užsikrėtimą, kreiptis į gydytoją“, – pažymi visuomenės sveikatos koordinatorė.
