• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šią sa­vai­tę Šiau­lių universitete Ru­sų kal­bos ir kul­tū­ros cent­re pra­si­de­da ne­mo­ka­mi da­ly­ki­nės ru­sų kal­bos kur­sai pa­žen­gu­siems. No­rin­čių skai­čius vir­ši­jo vi­sus cent­ro va­do­vės Svet­la­nos Ka­ra­va­je­vos lū­kes­čius. Vien per po­rą die­nų nuo re­gist­ra­ci­jos pra­džios už­si­ra­šė apie 50 žmo­nių. Kas le­mia to­kį po­rei­kį?

REKLAMA
REKLAMA

Vi­sų ne­ga­lė­jo priim­ti

Pa­si­bai­gus re­gist­ra­ci­jai į kur­sus, S. Ka­ra­va­je­vos są­ra­še – 101 pa­var­dė. Dau­giau­sia – Šiau­lių uni­ver­si­te­to (ŠU) įvai­rių spe­cia­ly­bių trečiakursių–ketvirtakursių. Vos iš­pla­ti­nu­sią skel­bi­mą uni­ver­si­te­to bend­ruo­me­nei Ru­sų kal­bos ir kul­tū­ros cent­ro va­do­vę už­ver­tė pa­gei­dau­jan­čių­jų juos lan­ky­ti elekt­ro­ni­niai laiš­kai.

REKLAMA

Tiks­lo priim­ti vi­sus no­rin­čius S. Ka­ra­va­je­vai te­ko at­si­sa­ky­ti, mat kur­sus ves tik ji vie­na, fi­ziš­kai ne­pa­jėg­tų. Jau da­bar su­da­ry­tos ke­tu­rios gru­pės, su kiek­vie­na dirbs kar­tą per sa­vai­tę. Iš vi­so kur­sams nu­ma­ty­tos 32 va­lan­dos.

„Ži­no­ma, ma­tant po­rei­kį, bū­tų ga­li­ma sam­dy­ti pa­pil­do­mai dės­ty­to­jų. Ta­čiau kol kas kur­sus ko­fi­nan­suo­ja fon­das „Russ­kij mir“ ir dės­ty­mas – vie­na iš tie­sio­gi­nių ma­no pa­rei­gų. To­kie kur­sai or­ga­ni­zuo­ja­mi pir­mą kar­tą. Jei ma­ty­siu, kad šiau­lie­čiams jie rei­ka­lin­gi, gal atei­ty­je bus ga­li­ma pra­šy­ti fon­do juos pa­pil­do­mai fi­nan­suo­ti“, – svars­to S. Ka­ra­va­je­va.

REKLAMA
REKLAMA

Bai­gu­sie­ji kur­sus gaus tai liu­di­jan­tį ser­ti­fi­ka­tą. Cent­ro va­do­vė nea­be­jo­ja, kad šis do­ku­men­tas, ku­rį vė­liau ga­li­ma pa­teik­ti darb­da­viui, vie­nas iš šiuo­se kur­suo­se vi­lio­jan­čių da­ly­kų.

Ru­sų kal­ba – už­sie­nio kal­ba

S. Ka­ra­va­je­va sa­kė, kad dau­giau­sia tarp no­rin­čių lan­ky­ti kur­sus – ŠU so­cia­li­nių moks­lų fa­kul­te­to stu­den­tų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Pa­ra­dok­sa­lu, ta­čiau il­gus me­tus mū­sų, ru­sų kal­bos dės­ty­to­jų, į šį fa­kul­te­tą neį­si­leis­da­vo. Ru­sų kal­bos ne­bu­vo siū­lo­ma mo­ky­tis net pa­si­rink­ti­nai, ją vi­siš­kai už­go­žė ang­lų kal­ba. Kol ga­liau­siai nea­ki­vaiz­džiai stu­di­juo­jan­tys vy­res­nio am­žiaus stu­den­tai ru­sų kal­bos pa­rei­ka­la­vo“, – pa­sa­ko­jo S. Ka­ra­va­je­va.

REKLAMA

Da­bar da­ly­ki­nės ru­sų kal­bos po­rei­kis spar­čiai au­ga. Įmo­nės vis daž­niau ieš­ko dar­buo­to­jų, ku­rie mo­kė­tų ne tik ang­lų, vo­kie­čių ar pran­cū­zų, bet ir ru­sų kal­bą.

„At­siž­vel­giant į geo­po­li­ti­nę Lie­tu­vos pa­dė­tį, ma­nau, bū­tų la­bai pra­gma­tiš­ka mo­ky­tis ru­sų kal­bos ly­giag­re­čiai su ki­to­mis už­sie­nio kal­bo­mis“, – sa­ko S. Ka­ra­va­je­va

REKLAMA

Ru­sų kal­bos ir kul­tū­ros cent­ro va­do­vė ne­drįs­ta peik­ti mo­kyk­lo­se mo­ko­mos ru­sų kal­bos ly­gio: „Mo­ky­to­jai mo­ko taip, kaip lei­džia ga­li­my­bės. Aki­vaiz­du, kad ru­sų kal­bai ski­ria­ma per ma­žai pa­mo­kų“. Ji pri­me­na, kad ru­sų kal­ba – penk­to­ji tarp la­biau­siai pa­pli­tu­sių kal­bų pa­sau­ly­je, ru­siš­kai kal­ba apie 300 mi­li­jo­nų žmo­nių. Ru­sų – UNES­CO ofi­cia­liai pri­pa­žin­ta da­ly­ki­ne kal­ba.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ko­dėl lan­ky­si­te ru­sų kal­bos kur­sus?

Vai­da BAL­ČIŪ­NAI­TĖ, Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės jau­ni­mo rei­ka­lų koor­di­na­to­rė:

– Man dar­be ru­sų kal­ba nė­ra rei­ka­lin­ga, ta­čiau ste­biu rin­ką. Vil­niu­je, Klai­pė­do­je darb­da­viai ša­lia ang­lų vis daž­niau rei­ka­lau­ja ru­sų kal­bos ži­nių. Šiau­liuo­se to rei­ka­lau­ja­ma kol kas re­čiau, bet, ma­nau, ne­beil­gai, juk ru­sų kal­ba ypač pra­ver­čia bend­rau­jant su už­sie­nie­čiais.

REKLAMA

Mo­kyk­lo­je ga­vau šios kal­bos pra­dme­nis, ta­čiau man to – ma­ža. Ang­lų kal­bą pra­dė­jo­me mo­ky­tis anks­čiau ir jos ly­gis bu­vo žy­miai stip­res­nis nei ru­sų. Dvie­jų ru­sų kal­bos pa­mo­kų per sa­vai­tę mo­kyk­lo­je – ma­žai, ne pa­slap­tis, kad ir na­mų dar­bus dau­ge­liui pa­de­da ruoš­ti tė­vai.

REKLAMA

Pau­lius PA­KU­TINS­KAS, ŠU so­cio­kul­tū­ri­nės ant­ro­po­lo­gi­jos tre­čia­kur­sis:

– Ru­sų kal­bos ži­nių man rei­kia stu­di­joms – ap­lin­kos ty­ri­mams, juk vi­suo­me­nė­je yra įvai­rių tau­ti­nių ma­žu­mų. Te­ko pa­bu­vo­ti sta­žuo­tė­se Olan­di­jo­je, Bel­gi­jo­je, pa­ste­bė­jau, kad ša­lia ang­liš­kai kal­ban­čių­jų be­veik vi­sa­da at­si­ran­da ru­sa­kal­bių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ma­no šei­mos na­riai, ap­lin­ki­niai ge­rai šne­ka šia kal­ba, to­dėl ir man no­ri­si su jais bend­rau­ti tai­syk­lin­gai. Gai­liuo­si, kad mo­kyk­lo­je ne­ju­tau po­rei­kio mo­ky­tis ru­sų kal­bos. Džiau­giuo­si, kad ne­mo­ka­mi da­ly­ki­nės ru­sų kal­bos kur­sai at­si­ra­do Ru­sų kal­bos ir kul­tū­ros cent­re. Juos pa­bai­gę, gau­si­me ofi­cia­lų tai įro­dan­tį do­ku­men­tą. Jį atei­ty­je bus ver­tin­ga pri­dė­ti prie CV.

REKLAMA

So­fi­ja LIA­SU­TY­TĖ, ŠU gre­ti­na­mo­sios kal­bo­ty­ros ma­gist­ran­tė:

– Kol kas tik stu­di­juo­ju, ta­čiau ži­nau, kad darb­da­viams vis dau­giau rei­kia dar­buo­to­jų, mo­kan­čių ru­sų kal­bą.

El­vy­ra AR­LAUS­KAI­TĖ, ŠU ang­lų ir vo­kie­čių fi­lo­lo­gi­jos tre­čia­kur­sė:

– Ru­sų kal­bos mo­kiau­si nuo 6 iki 12 kla­sės, ne­si­no­ri, kad kal­ba už­si­mirš­tų. Kuo dau­giau mo­ki kal­bų, tuo tau nau­din­giau. Ne­ži­nai, kur gy­ve­ni­mas ta­ve nu­ves, tad mo­kė­ti su­si­kal­bė­ti – vi­suo­met nau­din­ga.

Marina Visockienė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų