• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šį šildymo sezoną kainos ėmė „kandžiotis“. Sunerimo ne tik centrinio šildymo vartotojai, bet ir individualių namų savininkai, besikūrenantys kietuoju kuru. Žmonės ieško būdų, kaip sutaupyti, tačiau nepagalvoja, kad šitaip žaloja aplinką. Neretai krosnyse atsiduria visokios atliekos: nuo baldų dalių iki batų, gumos ir plastiko. Specialistai skambina pavojaus varpais – jei nesiliaus deginę šiukšlių, gyventojai už tai mokės savo sveikata.

Šį šildymo sezoną kainos ėmė „kandžiotis“. Sunerimo ne tik centrinio šildymo vartotojai, bet ir individualių namų savininkai, besikūrenantys kietuoju kuru. Žmonės ieško būdų, kaip sutaupyti, tačiau nepagalvoja, kad šitaip žaloja aplinką. Neretai krosnyse atsiduria visokios atliekos: nuo baldų dalių iki batų, gumos ir plastiko. Specialistai skambina pavojaus varpais – jei nesiliaus deginę šiukšlių, gyventojai už tai mokės savo sveikata.

REKLAMA

Juodas, tirštas dūmas iš kamino, nosį riečiantis suodžių kvapas ir perštinčios akys. Tokie vaizdai ir pojūčiai – ženklas, kad kaimynystėje kažkas šildosi degindamas šiukšles. Už aplinkai padarytą žalą gali tekti susimokėti ne vieną šimtą eurų – inspektoriai skiria nemenkas baudas.

Kuras brangsta, o gyventojai ieško būdų šildytis pigiau

„Vilnius Tech“ universiteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentė dr. Vaida Šerevičienė pažymėjo, kad sulig kiekvieno šildymo sezono pradžia oro kokybė keičiasi.

REKLAMA
REKLAMA

„Vietovėse, kur daugiau individualių namų kūrenimas vyksta, kur žmonės patys šildosi, ne centralizuotai, – ten oro kokybė prastėja. Priklauso nuo to, kokį kurą naudoja, ar katilai išvalyti, sureguliuoti. <...> Kalbant apie malkas, irgi yra skirtumas, ar jos sausos, ar paruoštos, tinkamos kūrenimui. Kietas kuras ir malkos gali būti didelis indėlis oro kokybės prastėjimo prasme“, – dalijosi mokslininkė.

REKLAMA

Ji akcentavo, kad gyventojai žvalgosi pigesnių pakurų, tačiau neatsižvelgia, kokią žalą tai daro aplinkai. Infliacijai palietus energetikos sektorių, žmonės dar intensyviau ieško pigesnių medžiagų kūrenimui.

„Trūksta švietimo mūsų visuomenėje, ypač kaimiškose vietose. Pasirenkant kuro rūšį, žmonėms daugiausiai lemia kaina. Ypač dabar tai aktualu, kai kuro kainos pakilusios: tiek kieto kuro, tiek granulių, briketų, ypač dujų“, – minėjo ji.

REKLAMA
REKLAMA

Į krosnis meta viską, kas dega: nuo durų staktų iki rūbų

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Alytaus valdybos viršininkas Česlovas Meržvinskas pabrėžė, kad šildymo sezono metu gyventojai į krosnis meta ne tik malkas. Šildymo įrenginiuose atsiduria ir įvairiausios atliekos, nors jas deginti draudžiama.

„Dauguma pakankamai atsakingai žiūri ir naudoja tą kuro rūšį, kuriai pritaikyti katilai. Bet yra atvejų, kai kurui naudojamos atliekos, kurios negali būti deginamos paprastose krosnyse. <...> Buitiniuose katiluose arba laužuose, vadinamose buržujkėse, šašlykinėse kartais papuola, kad deginamos atliekos. Tai yra medžio drožlių plokštės, baldai, plastikai, gumos atliekos, avalynė, rūbai. Žodžiu, įvairiausios atliekos, vos ne viskas, kas dega“, – situaciją apibūdino jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Specialistas priminė, kad pagal įstatymus atliekos gali būti deginamos tik specialiuose atliekų deginimui pritaikytuose įrenginiuose. Kai įvairiausio plauko atliekos atsiduria gyventojų krosnyse, į orą plūsta kenksmingos medžiagos.

Č. Meržvinskas vardijo, kokias žaliavas gyventojai linkę deginti, kad pašildytų savo namus.

„Atvejai, kad dažnai būtų kūrenama būtent atliekomis, nėra dažni. Išskirtinis dalykas – dažniau kūrena atliekomis, kurios yra medžio pagrindu. Tai baldų plokštės arba dažyta, lakuota, impregnuota mediena. Tokių atvejų papuola dažniau, kada išimtas staktas, išimtas duris, išardytus baldus žmonės susmulkina ir meta į pakuras“, – apžvelgė pašnekovas.

REKLAMA

Paklausti, kodėl taip elgiasi, gyventojai sutrinka ir paprastai kartoja dviejų rūšių pasiteisinimus. AAD specialistas apibūdino gyventojų motyvus.

„Vienas paaiškinimas – mano, kad [atliekos – tv3.lt] turi pakankamą energetinę vertę, pasako, kad tai yra kuras ir jie pasišildys. Tai yra lyg ir taupymo kelias – sutaupys, nes nereikės įsigyti kuro. Antras dažnai būna pasakymas – tai dabar juos vežk iki regiono atliekų tvarkymo centro aikštelių... Reikia automobilio, kuro, priekabos. Pagalvojau, kad nieko neatsitiks, kad aš sudeginsiu vietoje“, – girdėtas gyventojų mintis atpasakojo Č. Meržvinskas.

REKLAMA

Kvėpuojant užterštu oru kenčia sveikata

Portalas tv3.lt teiravosi, kaip dėl kūrenimo išsiskiriančios medžiagos gali atsiliepti žmonių sveikatai.

„Kadangi išmetami teršalai į aplinką, poveikis yra žmonių kvėpavimo takams daugiausiai. Per kvėpavimo takus medžiagos patenka į organizmą, atsiliepia plaučiams. Dirginimas akių gali būti“, – vardijo V. Šerevičienė.

Specialistė atskleidė, kad atliekų deginimas labiausiai kenkia šalia gyvenančių žmonių sveikatai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Individualus namo kaminas nėra aukštas palyginus pramonės įmonių ar dujų katilinių. Priklausomai nuo meteorologinių sąlygų tie teršalai veikia mus tiesiogiai. Mes patys kūrendami arba netgi kaimynas mums poveikį gali daryti. Poveikis daugiausia kvėpavimo takams ir plaučių ligoms, gali būti ir širdies sutrikimai“, – kalbėjo ji.

Pažeidžiamiausios, jautrios grupės yra vaikai, senyvo amžiaus, tam tikrų lėtinių ligų turintys žmonės. Esant didelei oro taršai jiems pavojinga eiti į lauką, reikėtų pasisaugoti, pažymėjo „Vilnius Tech“ dėstytoja.

REKLAMA

Pelenai – dar vienas taršos šaltinis

Neatsakingo kūrenimo pasekmės – itin skaudžios, o ypač atsiliepia sveikatai. Kenksmingi degimo produktai cirkuliuoja oru aplink visą gyvenvietę, patekdami į žmogaus organizmą.

„Oras nėra lokalus. Jis visur pasklinda, ypač tankiau apgyvendintose vietovėse, jeigu dūmų, taršos išsisklaidymo sąlygos prastesnės, tai ilgą laiką aplinkiniai gyventojai kvėpuoja oru, kuris užterštas pavojingomis cheminėmis medžiagomis“, – pasakojo AAD ekspertas.

REKLAMA

Jis atkreipė dėmesį, kad užterštas gyvenviečių oras parodo toli gražu ne visą taršos paveikslas. Po atliekų degimo liekantys pelenai taip pat pakliūva į aplinką: sunkiasi į dirvą, smelkiasi į augalus.

„Pelenai po deginimo plastikų, gumos, rūbų ar baldų, dažytų paviršių turi daug pavojingų medžiagų, kurios negali jokiu būdu būti šalinamos į aplinką. Iš gyvenamųjų namų pelenus gyventojai paprastai šalina į mišriųjų atliekų konteinerius, bet nemaža dalis paskleidžia ir savo sklypo teritorijoje. Tokiu būdu užteršia dirvą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Su lietaus, kritulių vandeniu šie teršalai patenka į gruntą, gilesnius vandens sluoksnius, augalus, ypač jeigu ant daržo paskleidžia, tai į daržoves, vaismedžius patenka. Tokiu būdu mes per maisto medžiagas gauname antrinę taršą“, – komentavo Č. Meržvinskas.

Jei kūrenamos atliekos, išduoda vienas ženklas

Jei namo krosnyje pleška šiukšlės, galima pastebėti plika akimi. Specialistas paaiškino, kokie ženklai išduoda, kad gyventojai šildo būstą netinkamai kūrendami.

REKLAMA

„Dūmai yra vienas iš indikatorių, iš kurių galima manyti, kad deginamos neleistinos medžiagos. Paprastai tai juoda, tamsi suodžių spalva. Jos didelis kiekis, išeinantis iš kamino“, – kalbėjo Č. Meržvinskas.

Vis dėlto negalima aklai kliautis vien dūmų spalva. Tiršti ir tamsūs dūmai iš kamino gali veržtis ir dar dėl vienos priežasties.

„Kada katilas yra šaltas, dar neįkaitęs, arba jei kūrenamas anglimi ir neįkaitęs, tada taip pat  per kaminą eina dūmas sunkus, tirštas, blogas. Bet naudojama leistina kuro rūšis, tokiu atveju jokio pažeidimo nėra. Dažnai gauname pranešimus, kad iš kamino rūksta blogos spalvos ir blogo kvapo dūmas, patikrinimo metu nustatoma, kad kūrenamas normalus, leistinas kuras. Tiesiog tuo momentu katilas dar nebūna pasiekęs normalios temperatūros darbinės, dėl ko dažnai tarša tuo momentu būna didesnė“, – paaiškino AAD specialistas.

REKLAMA

Kiekvieną rudenį vyksta akcija „Kaminukas“, kai AAD pareigūnai važinėja po teritorijas, lanko garažus, dirbtuves, gyvenamuosius namus ir kitus ūkio subjektus, jei pastebi, kad iš kamino veržiasi įtartinos spalvos dūmas. Inspektoriai tikrina, ar būste yra kūrenama leistina kietojo kuro rūšis.

„Be abejo, tokių pažeidimų nustatome, bet tai nėra masinis reiškinys“, – teigė Č. Meržvinskas.

Visos Lietuvos mastu nuo praėjusių metų rudens iki Naujųjų Metų, gautas 351 pranešimas apie galimai kūrenamas netinkamas pavojingas medžiagas. 17 pranešimų gauta Alytuje, iš kurių pasitvirtino 6, komentavo AAD specialistas.

REKLAMA
REKLAMA

Deginantiems šiukšles – apvalios baudos

Aplinkos ir oro tarša gali brangiai kainuoti. Toks neapgalvotas žingsnis, kaip šiukšlių deginimas, gali smarkiai kirsti per kišenes. AAD specialistas pasidalino, kokia atsakomybė laukia gyventojų, kurie kūrena šiukšlėmis.

„Visais atvejais, jeigu nustatyta žala aplinkos orui, teikiamas ieškinys – pasiūloma asmeniui gera valia atlyginti padaryta žalą. Minimali žala, jeigu nėra galimybių jos apskaičiuoti tiksliai, yra 100 eurų. Kitais atvejais, tokiam asmeniui taikoma administracinė atsakomybė“, – komentavo Č. Meržvinskas.

Už atliekų deginimo sukeltą aplinkos oro taršą fizinio asmens laukia bauda nuo 60 iki 300 eurų. Juridinių asmenų vadovams nuobaudos didesnės – nuo 160 iki 1170 eurų.

Per 1 metus pakartotinai nusižengus, fizinis asmuo gali susimokėti nuo 270 iki 1200 eurų, o juridiniams asmenims nuo 500 iki 3000 eurų.

Verta prisiminti: štai, kaip reikia teisingai kūrenti

Portalas tv3.lt domėjosi, kaip reikėtų taisyklingai šildyti namus, jei juose kūrenama kietuoju kuru. AAD specialistas Č. Meržvinskas papasakojo, kokios yra pagrindinės taisyklės.

„Pirma, į katilą mes turime tik tą kuro rūšį, kuriai yra skirtas šildymo įrenginys. Jeigu naudojame ne tą kuro rūšį, paprastai degimo procesas nėra patikimas.

REKLAMA

Antra, reikia įsigyti, naudoti ir eksploatuoti tik gamyklinius kurą deginančius įrenginius. Jie paprastai taip sureguliuoti, kad iš kuro gautų maksimalią šiluminę naudą: kuo daugiau šilumos paliktų pastatui, kuo mažiau kuro sudegintų veltui. Paprastai jų degimo procesas būna gan kokybiškas.

Trečia, įrenginys turi būti prižiūrimas. Reikia periodiškai valyti, pašalinti pelenus, nuvalyti sieneles. Žiūrėti, kad deguonies kiekis arba oro padavimas būtų tinkamas ir geras“, – dalijosi jis.

Specialistas pastebi, kad sutrikus oro tiekimui šildymo katile vyksta smilkimas, kurio metu į aplinką išsiskiria didesnis teršalų kiekis, net jei naudojamas ir tinkamas kuras.

V. Šerevičienė taip pat dalijosi savo įžvalgomis. „Aplinkosaugine prasme, tokių pakurų kaip anglis, turėtų būti atsisakoma ir nenaudojama“, – įspėjo ji.

Pasak jos, pirmoje eilėje dera pasirūpinti, kad namas turi būti tinkamai izoliuotas. „O kuras turi būti atsakingai perkamas ir naudojamas – ne bet kokios atliekos ar iš kažkokių neaiškių gamintojų, tiekėjų perkami produktai, o žinomos ir sertifikuotos medžiagos“, – apibendrino ji.

Aplink didmiesčius – prastesnė oro kokybė

Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) patvirtino, kad per šildymo sezoną oro kokybė būna žymiai prastesnė palyginti su šiltuoju laikotarpiu. 2021 m. vien Vilniuje 50–80 proc. atvejų, kai kietųjų dalelių KD10 paros ribinė vertė viršijama, nustatyta šildymo sezono metu.

REKLAMA

„Aplinka (ne tik oras, bet ir vanduo, dirvožemis) teršiama įvairiomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis, pvz. dioksinais-furanais, sunkiaisias metalais ir t.t. Tačiau, deginant atliekas teršiama ne tik aplinka, bet tos pačios toksinės, pavojingos sveikatai medžiagos patenka ir į patalpų orą“, – tv3.lt komentavo Vilma Bimbaitė, AAA Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja.

AAA duomenimis, šį šildymo sezoną prastesnė oro kokybė pastebėta didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Čia fiksuota po keletą kietųjų dalelių ir azoto dioksido normų viršijimo atvejų, o ankstesniais metais tokių atvejų buvo mažiau.

Lochai pazėkit kokios kainos uz šildyma, kokios kuro kainos.....
Jums baudas milijonines reikia uždėti, kad tauta baigiat nustekenti b... kaip jus valdininkus dar šv žemelė nešioja, šaudyti jus seimunus reikia
Melagiai neraliuoti, plastika mazinkit, neterskit savo gamyklom ir 5 g antenom aplinkos, pristae elektors stulpu monstru...jiems mat malkos kliuva.
Kelis pomidorus supakuotus storiausiam sluoksnyje plastiko
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų