REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kodėl civilizacija yra tokia, kokia yra? Kas paskatino žmones kurti bendruomenes? Ar galėjo būti kitaip?

Kodėl civilizacija yra tokia, kokia yra? Kas paskatino žmones kurti bendruomenes? Ar galėjo būti kitaip?

REKLAMA

Filosofiniai atsakymai į šiuos klausimus gali būti mums nepasiekiami, tačiau moksliškai kalbant, kaip teigiama žurnale „Earth-Science Reviews“ paskelbtame naujame dokumente, atsakymas galimai yra „didžiulė kometa“.

Maždaug prieš 14 500 metų Žemė pradėjo kaisti. Ledo danga, dėl kurios didžioji dalis Šiaurės pusrutulio buvo tūkstantmečius netinkama gyventi, pradėjo trauktis, o žmonės pradėjo migraciją per Euraziją ir į Amerikas.

Tada, maždaug prieš 13 000 metų, ledynai nustojo tirpti. Temperatūra visame Šiaurės pusrutulyje nukrito į beveik ledynines sąlygas, ir tai įvyko greičiau nei žmogaus sukelta klimato kaita. Prasidėjo „Jaunesnioji Driada“ („Younger Dryas“) – laikotarpis, pavadintas gėlės driados vardu, kuri klestėjo šaltesnėmis sąlygomis. Ir tik po tūkstantmečio klimatas vėl tapo normalus.

Tačiau klimatas nebuvo vienintelis dalykas, kuris tuo metu patyrė didelių pokyčių. Žmonės pirmą kartą nustojo migruoti ir įsikūrė Pietvakarių Azijos „derlingame pusmėnulyje“ (įskaitant šiuolaikinį Egiptą, Iraką ir Libaną) bei perėjo nuo medžiotojų-rinkėjų gyvenimo būdo prie žemės ūkio bendruomenių. Tuo tarpu Šiaurės Amerikos Kloviso kultūros žmonės pradingo. Jie ne vieni – visoje planetoje masiškai išnyko augalai ir gyvūnai.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau kas sukėlė šiuos pasaulinius pokyčius, mokslas dar nėra galutinai atradęs. Tačiau vienas iš prieštaringiausių pasiūlymų teigia, kad pokyčiai įvyko tada, kai Žemę pasiekė milžiniškos kometos fragmentai, išdaužę Šiaurės ir Pietų Ameriką, Europą ir Aziją. Pirmą kartą ši teorija iškelta 2007 m. Ji tapo rimtu diskusijų objektu. Bėgant metams vis atsirasdavo naujų įrodymų, kuriais galėjo pasiremti abi diskutuojančios pusės.

REKLAMA

Edinburgo universiteto komanda nusprendė peržiūrėti šiuos įrodymus ir įvertinti, ar tikėtina, kad „Jaunesniosios Driados įtakos hipotezė“ yra teisinga. Jų išvada: iš tikrųjų gana tikėtina, kad taip ir buvo.

„Daugybė įrodymų patvirtina teoriją, kad kometa smogė maždaug prieš 13 000 metų“, – patvirtino tyrėjai savo pranešime, kuriame teigiama, kad „aptiktas perteklinis platinos kiekis, aukštoje temperatūroje ištirpusių medžiagų požymiai ir rasti nanodeimantai, kurie, kaip žinoma, egzistuoja kometose ir susidaro per didelės energijos sprogimus.“

REKLAMA
REKLAMA

Duomenys, kurie, pasak komandos, tvirtai palaiko teoriją, buvo paimti iš keturių žemynų. Geologiniai duomenys buvo gauti iš Šiaurės Amerikos ir Grenlandijos, kur, kaip manoma, trenkėsi didžiausi kometos fragmentai. Tyrimo vadovas Martinas Sweatmanas atkreipė dėmesį į vieną ypač intriguojantį antropologinį įrodymą.

„Atrodo, kad ši didelė kosminė katastrofa buvo įamžinta ant milžiniškų akmeninių Göbekli Tepe stulpų, galbūt ant „pirmosios pasaulio šventyklos, – komentavo jis. – Tai siejama su civilizacijos kilme Pietvakarių Azijos derlingame pusmėnulyje. Ar civilizacija prasidėjo su sprogimu?“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų