Svarbiausi įvykiai:
23:44 | Australija siunčia Ukrainai dar vieną 100 mln. JAV dolerių vertės gynybos paketą
Australija paskelbė apie naują karinės pagalbos paketą Ukrainai, jo vertė siekia 100 mln. JAV dolerių, pranešė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas.
„Australija ir toliau palaiko Ukrainą ir paskelbė apie naują karinės pagalbos paketą, kurio vertė – 100 mln. JAV dolerių. Į paketą įeina: 50 mln. JAV dolerių trumpojo nuotolio oro gynybos sistemoms, 30 mln. JAV dolerių nepilotuojamų orlaivių sistemoms, 15 mln. dolerių kitai prioritetinei įrangai, tokiai kaip koviniai šalmai, standaus korpuso pripučiamos valtys, batai, dujokaukės ir generatoriai“, – feisbuke parašė R. Umerovas.
Gynybos ministras padėkojo Australijai už jos „nuolatinę paramą“ Ukrainai.
23:30 | Ekspertas – apie Rusijos ataką prieš Odesą: okupantai taikėsi į civilius
Pirmadienį Rusija surengė raketų ataką prieš Ukrainos miestą Odesą. „Informacinio pasipriešinimo“ grupės karinis ir politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenko teigia, kad okupantai konkrečiai taikėsi į masinio susibūrimo vietas.
„Okupantai smogė civiliniam taikiniui vidury baltos dienos, judrioje zonoje, kur kasdien vaikšto Odesos gyventojai. Žuvo nekalti civiliai ir yra nukentėjusių. Odesos teisės akademija taip pat nėra karinis objektas“, – pabrėžia analitikas.
O. Kovalenko sako, kad šioje vietoje yra ne tik akademijos pastatas – aplink daug kitos civilinės infrastruktūros – restoranai, paplūdimys, dviračių takai, gyvenamieji pastatai.
„Balistinė raketa su kasetine galvute buvo tikslingai nukreipta į perpildytas vietas“, – teigia ekspertas.
23:09 | Ukrainos Rados vicepirmininkė: per pastaruosius dvejus metus Rusija deportavo daugiau kaip 19 tūkst. ukrainiečių vaikų
Per pastaruosius dvejus metus Rusija deportavo daugiau kaip 19 tūkst. ukrainiečių vaikų, sako Ukrainos Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė Olena Kondratiuk.
„Per pastaruosius dvejus metus į Rusiją buvo deportuota nuo 3 iki 5 mln. ukrainiečių iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų“, – pirmadienį nuotoliniu būdu į Seime surengtų viešų Rusijos karą prieš Ukrainą išgyvenusių žmonių klausymų dalyvius kreipėsi O. Kondratiuk.
„Oficialiais Ukrainos duomenimis, buvo deportuota daugiau kaip 19,5 tūkst. vaikų. (...) Per visą šį laiką Ukrainai pavyko sugrąžinti iš Rusijos tik 388 vaikus“, – pridūrė ji, pažymėdama, kad neoficialūs deportuotų vaikų skaičiai yra kur kas didesni.
Renginyje „Tragedijos aidai: civilių ir vaikų liudijimai apie Rusijos karą prieš Ukrainą“ savo liudijimais ir prisiminimais apie deportacijos patirtį dalijosi ir paauglė Valerija.
„Iki pilno masto invazijos aš buvau paprasta paauglė, keliaudavau, ėjau į mokyklą. (...) 2022 metų spalio 8 dieną daugiau kaip 500 vaikų buvome susodinti į 14 autobusų ir išvežti.
Kiekviename autobuse buvo po rusų kareivį su ginklu“, – pasakojo ukrainietė iš Chersono srities.
Fondo „Vaikų balsai“ atstovė Olga Tymčenko akcentavo, kad „negalima sustoti teisingumo paieškose“.
„Gyvenimas okupacijoje, mamos mirtis, tėčio nelaisvė, sugriauti namai, močiutė, kuri negali pasakyti anūkei, kad mama žuvo, bombardavimo pasekmės – tai tik maža dalis to, su kuo susiduriame kasdien. (...) Labai prašau palaikyti mūsų nepriklausomybės ir laisvės norą, nes jis yra bendras“, – pabrėžė organizacijos atstovė.
Deportaciją išgyvenusių žmonių klausymus Seime organizavo pilietinis tinklas „Opora“, tarptautinis Ukrainos pergalės centras ir Atviros Lietuvos fondo iniciatyva „Ukreate Hub“.
22:49 | „Politico“: Macronas siūlo panaudoti Prancūzijos branduolinius ginklus ginant Europą
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siūlo panaudoti Prancūzijos branduolines galvutes ginant Europą iškilus pavojui.
Apie tai praneša leidinys „Politico“, cituodamas Prancūzijos žiniasklaidą.
E. Macronas pareiškė, kad yra pasirengęs aptarti prancūziškų branduolinių galvučių naudojimą kaip „patikimos Europos gynybos“ nuo Rusijos grėsmių dalį.
„Esu už šios diskusijos pradžią, į kurią turi būti įtraukta priešraketinė gynyba, ilgo nuotolio ginklai, branduoliniai ginklai tiems, kurie juos turi arba turi amerikiečių branduolinių ginklų savo žemėje“, – interviu regioniniams leidiniams sakė E. Macronas.
„Prancūzija išlaikys savo specifiką, bet yra pasirengusi daugiau prisidėti prie Europos gynybos“, – pridūrė jis.
Prancūzija, turinti apie 300 branduolinių galvučių, yra vienintelė branduolinė valstybė Europos Sąjungoje.
Prancūzijos prezidentas pastarosiomis savaitėmis laikosi vis griežtesnės pozicijos prieš Rusiją dėl jos karo prieš Ukrainą, ir tai ne pirmas kartas, kai jis siūlo panaudoti Prancūzijos branduolinius ginklus ES gynybai.
E. Macronas pirmą kartą užsiminė apie tokį galimą žingsnį 2020 m., kai paragino pradėti „strateginį dialogą“ dėl „Prancūzijos branduolinio atgrasymo vaidmens [Europos] kolektyviniame saugume“, bandydamas pradėti diskusijas šiuo klausimu su Vokietija, kuri priima JAV branduolinius ginklus savo žemėje. Vėliau Prancūzija pakartojo pasiūlymą 2022 metais.
Berlynas iki šiol nepriėmė Prancūzijos prezidento pasiūlymo.
22:18 | Sumų srityje sprogus minai nukentėjo keli civiliai
Sumų srityje keli civiliai nukentėjo nuo minos sprogimo pasienio bendruomenėje, sužeistųjų skaičius tikslinamas.
Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi Myropilios bendruomenės vadovė Olena Šarkova. „Balandžio 29 d. Sumų srities Myropilios bendruomenėje keli žmonės buvo sužeisti sprogus minai“, – sakoma pranešime.
Pasak O. Šarkovos, nukentėjusiųjų skaičius šiuo metu tikslinamas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, balandžio 29-osios naktį ir rytą Rusijos kariškiai šešis kartus apšaudė Sumų sritį, užfiksuotas 41 sprogimas. Buvo apšaudytos Krasnopilios ir Esmansko bendruomenės.
21:49 | Žiniasklaida: Ukraina ruošiasi stipriai Rusijos apgulčiai Charkive
Ukrainos pajėgos ruošiasi atremti didelę Rusijos karių apgultį Charkive.
Apie tai, remdamasis savo šaltiniais, praneša vokiečių leidinys „Bild“, cituoja UNIAN.
Rusija gali panaudoti nuo 20 iki 40 tūkst. karių, kad užimtų antrą pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą, remdamiesi šaltiniu Ukrainos kariuomenėje praneša „Bild“.
„Tada turėsime nuspręsti, ar norime ginti šiaurę ar rytus. Neįmanoma padaryti abiejų“, – aiškino jis.
Anksčiau aukšto rango Ukrainos žvalgybos šaltiniai leidiniui „The Financial Times“ sakė, kad gegužės pabaigoje tikisi didelio Rusijos puolimo Charkive, o Maskva prieš operaciją pradės raketų smūgį į miestą.
„Po dvejų metų rusai suprato, kaip efektyviai panaudoti savo pajėgas puolimo operacijoms“, – pridūrė Ukrainos pareigūnas leidiniui „Bild“.
Tuo tarpu Karnegio tarptautinio taikos fondo karo analitikė Dara Massicot išreiškė nuomonę, kad Rusijai reikės dar vienos mobilizacijos bangos, kad galėtų pulti Charkivą. Pasak jos, stambiai puolimo operacijai tik viena kryptimi Rusijos generaliniam štabui reikės mažiausiai 100 tūkst. žmonių.
„Jei Kremlius turi ambicijų užimti Charkiivą ar Pietų Ukrainą, tai jiems bus labai sunku, jiems teks suburti labai dideles pajėgas“, – teigia ekspertė.
19:47 | Charkive rusai smogė daugiaaukščiam gyvenamajam namui
Pirmadienio vakarą dėl Rusijos smūgio Charkivui nukentėjo daugiaaukštis gyvenamasis namas.
Tai „Telegram“ kanale pranešė miesto meras Ihoris Terechovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Smūgis miesto gyvenamajai zonai. Žinoma, kad nukentėjo vienas daugiaaukštis pastatas. Gauta informacijos apie vieną sužeistą moterį“, – rašoma pranešime.
Taip pat pirmadienį rusai valdomosiomis aviacinėmis bombomis smogė Charkivo rajonui, preliminariais duomenimis, žmonės nenukentėjo.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.
„Be Charkivo, Rusijos kariuomenė smogė mažiausiai penkiomis valdomosiomis aviacinėmis bombomis Charkivo rajono gyvenvietėms. Iki šiol gautais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra“, – rašoma pranešime.
Kaip anksčiau buvo pranešta, Rusijos kariuomenė aviacinėmis bombomis smogė Charkivo Kyjivo rajonui. Buvo sužeista moteris.
19:47 | Rusai vėl apšaudė Chersono srities Kyzomiso kaimą, yra sužeistųjų
Rusijos kariškiai vėl apšaudė Chersono srities Kyzomiso kaimą, buvo sužeistas 37 metų vyras.
Tai pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Chersono srities karinės administracijos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Rusams apšaudant Kyzomiso kaimą nukentėjo vietos gyventojas“, – rašoma pranešime. Pažymima, kad 37 metų vyrui nustatyta sprogimo sukelta trauma, skeveldriniai dilbio ir liemens sužeidimai, taip pat šonkaulio ir galūnės lūžiai.
Nukentėjusiajam teikiama medicinos pagalba.
19:28 | Odesoje – Rusijos raketų smūgiai: skaičiuojamos aukos
Rusijos pajėgos pirmadienį raketomis smogė Ukrainos Odesos sričiai.
Apie tai praneša Ukrainos leidinys „Freedom“.
Skelbiama, kad pirminiais duomenimis buvo sužeisti mažiausiai 25 asmenys, 4 žmonės žuvo. Tarp sužeistųjų – vos 12-kos metų berniukas.
Leidinys praneša, kad buvo padaryta žala gyvenamiesiems pastatams ir civilinei infrastruktūrai. Dėl raketų smūgio kilo didžiulis gaisras Odesos teisės akademijoje.
19:07 | Vokietijos prokuratūra neatmeta politinio dviejų ukrainiečių nužudymo motyvo
Vokietijos prokurorai pirmadienį pranešė, jog tiriant įtariamą ruso įvykdytą dviejų ukrainiečių nužudymą Vokietijos pietuose vertinamas galimas politinis motyvas.
Bylą perėmė Miuncheno prokuratūra, atsakinga už politiškai motyvuotų nusikaltimų tyrimą, nes tokio motyvo „negalima atmesti“, naujienų agentūrai AFP sakė prokuratūros atstovas spaudai.
Po to, kai Bavarijos Murnau miesto prekybos centre šeštadienio vakarą buvo rasti du ukrainiečiai su durtinėmis žaizdomis, buvo suimtas 57 metų įtariamasis rusas.
Pasak tyrėjų, aplinkybės tebėra neaiškios.
Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministerijos, abi 36 ir 23 metų aukos buvo Ukrainos kariai, atvykę į Vokietiją medicininei reabilitacijai.
Vyresnysis vyras nuo patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje, o jaunesnysis mirė ligoninėje.
Įtariamasis buvo sulaikytas šeštadienį savo bute netoli nusikaltimo vietos ir tebėra suimtas.
Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba padėkojo Vokietijos tyrėjams už greitą įtariamojo sulaikymą.
Bavarijos vidaus reikalų ministras Joachimas Hermannas sekmadienį pareiškė, jog nėra jokių požymių, kad šis nusikaltimas būtų „susijęs su Rusijos ir Ukrainos konfliktu“, rašo laikraštis „Sueddeutsche Zeitung“.
Leidinio cituojami liudininkai teigė, kad prieš incidentą trys vyrai buvo pastebėti mieste kartu ir vartojo daug alkoholinių gėrimų.
18:41 | Charkive ir jo priemiesčiuose atnaujintas Ukrainos skaitmeninės televizijos kanalų transliavimas
Specialistai atnaujino 34 Ukrainos nacionalinių ir 3 regioninių skaitmeninės televizijos kanalų transliavimą Charkive ir jo apylinkėse.
Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Charkivo srities karine administracija.
„Šiuo metu Charkivo ir aplinkinių rajonų gyventojai gali žiūrėti visus televizijos programų MX-1, MX-2, MX-3, MX-5 ir MX-7 paketus“, – rašoma pranešime.
Kaip pažymėjo karinės administracijos atstovai, norint žiūrėti laidas nereikia jokių perkonfigūracijų. Jei vartotojas turi „T“ imtuvą, kanalai tinkle pasirodys automatiškai.
Portalas primena, kad balandžio 22 dieną rusai smogė televizijos bokštui Charkive. Po to mieste, jo apylinkėse ir srityje nutrūko televizijos kanalų transliacija.
Vėliau buvo pranešta, kad priešas sunaikino bokštą valdomąja aviacine raketa Ch-59.
18:01 | Ukraina iš Latvijos donoro gavo daugiau nei 325 tonas elektros įrangos
Ukrainos energetikos sektorius gavo humanitarinę pagalbą iš Latvijos donoro – bendrovės „Latvenergo“. Daugiau nei 325 tonas sveriančioje siuntoje yra 250 transformatorių ir 60 tonų alyvos, pranešė Ukrainos energetikos ministerija.
„Po masinių Rusijos atakų mūsų energetikos objektuose buvo apgadinta aukštos įtampos įranga. Siekdami atkurti energetikos sistemą, išnaudojame visas galimybes, įskaitant ir naudotą įrangą. Latvijos partnerių teikiama pagalba yra nepaprastai svarbi, todėl dėkojame Latvijai už šią paramą“, – sakė Ukrainos energetikos ministras Germanas Galuščenka.
Siuntą pristatyti padėjo Latvijos valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, transportavimo išlaidas padengė Europos Sąjunga. Nuo 2022 m. kovo mėnesio Ukraina iš Latvijos gavo 25 humanitarinės pagalbos siuntas su elektros įranga, jų bendras svoris viršija 512 tonų. Suteikta 70 įvairaus galingumo transformatorių, specialios paskirties technikos ir kitos remontui reikalingos įrangos.
Iš viso Ukraina gavo 1110 elektros įrangos siuntų iš donorų 36 šalyse, maždaug 15,3 tūkst. tonų.
17:09 | J. Stoltenbergas pakvietė V. Zelenskį į NATO viršūnių susitikimą Vašingtone
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patvirtino pakvietimą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui liepos 9-11 d. Vašingtone dalyvauti jubiliejiniame Aljanso viršūnių susitikime.
Apie tai Aljanso vadovas paskelbė šiandien Kyjive per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu, pranešė „Ukrinform“.
„Šiandien aptarėme pasirengimą NATO viršūnių susitikimui liepos mėnesį. Taigi, pone prezidente, nekantriai laukiu, kada galėsiu jus pasveikinti Vašingtone“, – sakė J. Stoltenbregas.
Jis pabrėžė, kad sąjungininkės jau susitarė suplanuoti didesnį NATO vaidmenį koordinuojant saugumo pagalbą ir mokymus Ukrainai, bei pridūrė, jog NATO taip pat reikia daugeliui metų finansiškai įsipareigoti palaikyti Ukrainą ir parodyti, jog tai nėra trumpalaikis, o ilgalaikis ir nuspėjamas įsipareigojimas.
„Ukrainos teisėta vieta yra NATO. Ukraina taps NATO nare. Darbas, kurį dabar atliekame, veda jus negrįžtamu keliu narystės NATO link. Kad atėjus tinkamam laikui Ukraina iš karto taptų NATO nare“, – kalbėjo J. Stoltenbergas. Jis pareiškė viltį, kad vieną dieną Ukrainos vėliava suplevėsuos prie NATO būstinės.
Savo ruožtu Ukrainos prezidentas V. Zelenskis sakė, kad Ukraina nusipelno būti pakviesta į NATO. „Manome, kad Aljansas neturėtų bijoti savo galios ir neturi teisės nukrypti nuo savo taisyklių vien todėl, kad to nori Kremlius“, – sakė V. Zelenskis.
16:51 | JAV skyrė pagalbą – kas toliau? Ekspertas išskyrė pirmas užduotis
Ukrainos karo ekspertas Oleksandras Musijenka teigia, kad su Rusija kariaujanti šalis turės tikslingai panaudoti JAV skirtą milijardinę pagalbą. Pasak jo, prioritetinė užduotis šiuo metu yra skirti pagalbą sustabdant aktyvų Rusijos veržimąsi fronte.
„Dabar matome pirmąjį etapą, tai tarsi gaisro gesinimas. Dabar svarbu nustatyti šio gaisro vietą. <...> [Ukraina] jau turi šarvuočius, turi ATACMS – to reikia sausumoje, kad atgrasytų priešą. Ir tada ore bus pastiprinimas, nepamirškite, kad F-16 yra planuose. Vėliau seks padalinių stiprinimas įranga“, – prioritetus dėliojo O. Musijenka.
Jis teigia, kad dabar pagrindinis dėmesys skiriamas priešo sustabdymui. Tam Ukrainai pirmiausia reikia artilerijos, dronų, raketų ir aviacijos. To pakaks, kad atgrasytų okupantus ir efektyviai vykdytų aktyvią gynybą.
Balandžio 24 dieną JAV Senatas patvirtino beveik 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai paketą. Kitą dieną pasirodė žinia, kad JAV dar kovą slapta išsiuntė Kyjivui ilgojo nuotolio raketas ATACMS.
Tai pranešė JAV valstybės departamentas.
„Galiu patvirtinti, kad Jungtinės Valstijos tiesioginiu prezidento nurodymu aprūpino Ukrainą tolimojo nuotolio raketomis ATACMS“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.
Pridurta, kad ATACMS buvo įtrauktos į kovo mėnesį paskelbtą pagalbos Ukrainai paketą, tačiau tai nėra susiję su JAV Kongreso antradienį patvirtinta beveik 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) karinės pagalbos Kyjivui parama.
V. Patelis nurodė, kad „Ukrainos prašymu iš pradžių apie tai nebuvo pranešta, kad būtų užtikrintas operatyvinis saugumas“, ir pridūrė, kad raketos į Ukrainą atvyko balandžio pradžioje.
16:33 | V. Zelenskis ragina greičiau tiekti ginklus, kad būtų sužlugdytas Rusijos puolimas
Kyjivas, balandžio 29 d. (AFP-BNS). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Rusija naudojasi Vakarų ginklų tiekimo vėlavimu, kad pereitų į puolimą, ir pabrėžė, kad spartesnis sąjungininkų paramos tiekimas sustiprintų fronto liniją.
„Kartu turime sužlugdyti Rusijos puolimą“, – sakė jis per bendrą spaudos konferenciją su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu.
„Greitas [paramos] tiekimas tiesiogine prasme reiškia fronto linijos stabilizavimą“, – pridūrė ukrainiečių lyderis.
15:36 | V. Zelenskis ir NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas Kyjive aptarė 100 mlrd. eurų fondą Ukrainai apginti
NATO gali sukurti specialų 100 mlrd. eurų finansinės paramos fondą Ukrainos gynybai, paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per bendrą spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
Pirmadienį NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas atvyko į Kyjivą iš anksto nepranešto vizito.
„Šiandien aptarėme Jenso iniciatyvą sukurti specialų fondą, skirtą finansiškai paremti Ukrainos gynybą 100 mlrd. eurų penkerių metų laikotarpiui“, – pranešė V. Zelenskis.
Pasak šalies vadovo, sąjungininkės tikrai turi galimybę įgyvendinti tokią iniciatyvą. Tačiau V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukrainai ypač svarbu, jog „tai nebūtų daroma dvišalių sutarčių dėl mūsų saugumo garantijų sąskaita“.
15:24 | Sikorskis pasakė, kas laukia, jei Ukraina pralaimės: tai, ką darys Putinas, prilygs Hitleriui
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, kalbėdamas apie galimybę Rusijai pulti Lenkiją, sakė, kad Lenkijos tai nenustebintų, tačiau galiausiai Rusija pralaimės, nes ji yra daug silpnesnė už Vakarus, skelbia „Newsweek“.
„Per 500 mūsų istorijos metų Rusija ne kartą puolė Lenkiją, – kalbėjo R. Sikorskis, – tačiau pagal šį scenarijų Rusija pralaimės, nes mes, Vakarai, esame daug stipresni už Rusiją“.
Pasak jo, Ukraina kovoja ne viena. Ir Lenkija, priešingai nei dažnai atsitikdavo praeityje, neliks viena kovoje su Rusija. Jis taip pat pabrėžė Ukrainos pergalės svarbą vykstančiame kare.
„Turime pasirinkimą: arba nugalėta Rusijos kariuomenė už Ukrainos ribų, arba pergalinga Rusijos kariuomenė pasienyje su Lenkija. O tai, ką Putinas darys po to, prilygs Hitlerio veiksmams su Čekoslovakija: jis paims Ukrainos pramonę ir žmones ir juos mobilizuos. Geriau sustabdyti Putiną Ukrainoje, už 500–700 kilometrų į rytus nuo čia“, – sakė R. Sikorskis.
15:08 | ISW analizuoja Rusijos kariuomenės gebėjimą surengti Charkivo puolimą
Dėl galimo Rusijos puolimo prieš Charkivą pavojaus Ukraina turi skirti papildomų pajėgų ir technikos miestui ginti, nors Rusijos kariuomenei ir trūksta pajėgų, reikalingų miestui užgrobti, sakoma naujausiame Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.
ISW ekspertai, remdamiesi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu Oleksandru Syrskiu, praneša, kad Ukrainos pajėgos stebi didėjantį Rusijos pajėgų persigrupavimą Charkivo kryptimi, tikriausiai vykstantį Belgorodo srityje, ir sustiprino gynybines pozicijas papildomais artilerijos ir tankų daliniais tuose rajonuose, kur kyla „didžiausias pavojus“.
„O. Syrskio pareiškime nepasakyta, kaip greitai Rusija gali surengti Charkivo miesto puolimą, apie kurį neseniai perspėjo Ukrainos pareigūnai“, – sakoma pranešime.
14:32 | Nuo karinės padėties įvedimo Ukrainoje žuvo daugiau kaip 30 sienos pažeidėjų
Nuo karinės padėties įvedimo Ukrainoje žuvo daugiau kaip 30 žmonių, kurie bandė kirsti sieną, ypač per kalnų upes.
Tai interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos viršininko padėjėjas, žinybos spaudos sekretorius Andrijus Demčenka.
Anot jo, stebina tai, kad bėgliai yra pasirengę mokėti dideles sumas, nepažindami žmogaus asmeniškai.
13:50 | Baltijos šalių ministrai įspėja – išaugo aviacijos avarijų grėsmė dėl Rusijos veiksmų
Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai apkaltino Rusiją trikdant GPS palydovinės navigacijos sistemos darbą Baltijos jūros regione. Dėl to jie įspėjo apie padidėjusią aviacijos avarijų grėsmę regione, rašo „The Financial Times“.
13:16 | Rusija skelbia užėmusi dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje
Rusija pirmadienį paskelbė dar labiau pasistūmėjusi Rytų Ukrainoje ir užėmusi dar vieną kaimą netoli Adijivkos.
Gynybos ministerija teigė „išvadavusi“ Semenivką, rusų pajėgoms tęsiant pastarojo meto teritorinius laimėjimus mūšio lauke.
12:35 | Vakarai suskaičiavo, kiek karių neteko Rusija: nuostoliai artėja prie pusės milijono
Kaip skelbia britų leidinys „UK Defence Journal“, šalies ginkluotųjų pajėgų ministras Leo Docherty, atsakydamas į įstatymų leidėjo Johno Healey, klausimą, nurodė, kad Rusai kare Ukrainoje neteko jau beveik pusės milijono karių.
„Mūsų skaičiavimais, nuo konflikto pradžios žuvo arba buvo sužeista apie 450 000 Rusijos karių, o dar dešimtys tūkstančių dezertyravo. Nėra aišku, kiek žuvo personalo, tarnaujančio Rusijos privačiose karinėse bendrovėse“, – sakė L. Docherty.
Kyjivo apskaičiuotas Rusijos karių aukų skaičius tuo metu buvo 466 150.
L. Docherty taip pat pateikė Rusijos invazijos į Ukrainą metu prarastos technikos vertinimus, kurie yra gerokai kuklesni, palyginti su Kyjivo vertinimais.
„Taip pat vertiname, kad nuo konflikto pradžios Ukraina sunaikino, paliko arba pasiėmė daugiau kaip 10 000 Rusijos šarvuotų transporto priemonių, įskaitant beveik 3 000 pagrindinių kovos tankų, 109 stacionarius orlaivius, 136 sraigtasparnius, 346 bepiločius orlaivius, 23 visų klasių jūrų laivus ir daugiau kaip 1 500 visų tipų artilerijos sistemų“, – pridūrė jis.
Nei Ukraina, nei Rusija nepateikia oficialių duomenų apie per karą prarastą personalą ir įrangą.
11:57 | Linkevičius pasišaipė iš Krymo tilto likimo – Rusija griežtai sureagavo: „Baltijos šalių šunyčiai verks“
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, dabar Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius ironiškai atsiliepė apie vadinamąjį Krymo (Kerčės) tiltą ir sulaukė griežtos Rusijos reakcijos.
11:13 | Ukraina teigia atlaikanti smarkias Rusijos atakas šalies rytuose
Ukraina pirmadienį, praėjus dienai po to, kai pripažino, kad padėtis fronto linijoje yra pablogėjusi, pranešė rytinėje Donecko srityje užkirtusi kelią 55 Rusijos atakoms.
Savaitgalį Maskva pareiškė užėmusi dar vieną rytinį kaimą, Novobachmutivką, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms laukiant JAV ginklų pristatymo.
Ukrainos kariuomenė nurodė, kad keliuose kaimuose į šiaurę ir vakarus nuo Novobachmuitvkos „atrėmė 55 atakas“.
Tarp jų buvo ir Očeretynė, kur sekmadienį vyko smarkūs mūšiai.
Šie kaimai yra į šiaurę nuo Advijivkos, kurią rusai užėmė vasarį. Nuo to laiko Maskvos pajėgos veržiasi gilyn į Donecko sritį.
Ukraina taip pat pranešė, kad labiau į pietus jos pajėgos toliau stabdo priešą keliose gyvenvietėse, esančiose į vakarus nuo Maskvos kontroliuojamo Donecko miesto, įskaitant Krasnohorivką.
10:46 | Rusai okupuotose teritorijose ketina pardavinėti konfiskuotą nekilnojamąjį turtą
Rusai laikinai okupuotose teritorijose toliau nusavina po Rusijos invazijos pradžios šias sritis palikusių gyventojų butus ir namus, ketindami juos parduoti, platformoje „Telegram“ pranešė Zaporižios regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
„Laikinai okupuotose teritorijose sukurtas „apleistų“ nekilnojamojo turto objektų registras. Jeigu pirmiau konfiskuotas būstas būdavo perduodamas rusų kariškiams ar okupacinės valdžios atstovams, tai dabar okupantai nusprendė iš turimų nekilnojamojo turto atsargų pasipelnyti. Namai ir butai bus siūlomi įsigyti lengvatinėmis būsto paskolų sąlygomis“, – rašė I. Fiodorovas.
10:14 | Ukrainoje per pastarąją parą įvyko 131 mūšis, vien Avdijivkos kryptimi atremti 55 rusų antpuoliai
Per pastarąją parą fronto linijoje įvyko 131 mūšis, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusai Ukrainos karių pozicijas ir apgyvendintas vietoves vieną kartą atakavo raketomis ir įvykdė 82 antskrydžius, paleido 108 raketų salves.
Rusų artilerija apšaudė daugiau nei 120 gyvenviečių Černihivo, Sumų, Charkivo, Luhansko, Donecko, Zaporižios, Dnipropetrovsko, Chersono ir Mykolajivo srityse.
09:40 | Ukrainai trūksta karių, daugėja bėgančių nuo karinės tarnybos: jauni vyrai prabilo, kodėl slepiasi
„The Economist“ kalbėjosi su keliais Ukrainos miesto Odesos gyventojais. Štai barmenas Oleksandras pasakoja nenorintis palikti savo namų ir bijantis, kad kariai gali pasibelsti į jo duris.
„Išvažiuoti galima, bet tai bilietas į vieną pusę. Gali eiti į fronto liniją, bet tai taip pat gali būti bilietas į vieną pusę. Arba galite likti čia ir gyventi baimėje“, – pasakojo Oleksandras.
24 metų Vladislavas karo pradžioje jautėsi tikru patriotu. Pirmaisiais karo mėnesiais jis stebėjo reportažus apie rusų žiaurumus ir jautė stiprų norą kovoti. Tada jo aplinkos vyrai pradėjo išvykti į rytus, į fronto liniją. Jo draugai, giminaičiai, tėvas ir patėvis – visi tapo kariškiais.
Vladislavą pradėjo pasiekti baisios žinios apie karo su amunicijos stygiumi realybę. Daug jo draugų žuvo. Dabar Vladislavo šeima ragina jį laikytis atokiau nuo mobilizacijos karininkų, kurie siaučia Odesos gatvėse. Jis klauso jų patarimo ir slepiasi.
„Bijau ne todėl, kad bijau kovoti, bijau, nes žinau, kas ten vyksta“, – pripažino vyras.
08:55 | V. Zelenskis: rengiame saugumo susitarimą su JAV
Ukraina ir JAV, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, rengia dvišalį saugumo susitarimą. „Mes jau rengiame konkretų tekstą“, – sakė jis sekmadienį savo tradiciniame vaizdo kreipimesi.
Tikslas esą yra parengti stipriausią saugumo susitarimų iš visų. Kyjivas pastaraisiais mėnesiais jau sudarė saugumo susitarimus su įvairiomis Europos šalimis.
V. Zelenskis nepasakė, kada turėtų būti pasirašytas saugumo susitarimas tarp Kjivo ir Vašingtono. „Mes taip pat siekiame nustatyti specifinius paramos lygius šiems metams ir ateinantiems dešimt metų“, - kalbėjo prezidentas apie su Vašingtonu planuojamą susitarimą.
Tai apima ginkluotą paramą, finansinę paramą, politinę paramą ir paramą bendrai ginklų gamybai. „Susitarimas išties turėtų būti pavyzdinis ir atspindėti amerikiečių vadovybės stiprybę“, – pažymėjo V. Zelenskis.
08:24 | Rusų nuostoliai
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. balandžio 29 d. Rusijos kariuomenė Ukrainoje iš viso prarado 467 470 karių – vien per pastarąją parą mūšio lauke buvo sunaikinta ar sužeista 1 320 priešų, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis pranešė „Ukrinform“.
Be to, Ukrainos gynėjai skelbia sunaikinę 7 285 priešo tankus (+6 per pastarąją parą), 14 007 šarvuotąsias kovos mašinas (+16), 11 985 artilerijos sistemas (+37), 1 051 raketų paleidimo sistemą (+1), 778 oro gynybos sistemas (+2), 348 karo lėktuvus, 325 sraigtasparnius, 9 528 bepiločius orlaivius (+21), 2 124 sparnuotąsias raketas (+3), 26 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 16 109 transporto priemones (+44), 1 974 specialiosios įrangos vienetus (+3).
07:58 | Ukrainiečių žvalgyba: platformoje „Telegram“ užblokuota keletas oficialių Ukrainos pokalbių robotų
Platformoje „Telegram“ užblokuota keletas oficialių programinių robotų, tarp kurių – automatinė Ukrainos žvalgybos pokalbių programėlė, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos pagrindinė žvalgybos direkcija.
„Šiandien platformos „Telegram“ administracija nepagrįstai užblokavo kelis oficialius programinius robotus, kurių tikslas buvo remti pasipriešinimą karinei rusų agresijai prieš Ukrainą, tarp jų ir „pagrindinį programinį žvalgybos robotą“, – nurodoma pranešime.
Tai buvo padaryta pažeidžiant pačios platformos „Telegram“ administracijos taisykles ir nesilaikant jos viešų pasisakymų.
07:00 | Aiškėja naujos detalės: rusas Vokietijoje nužudė du besigydžiusius Ukrainos karius
Ukrainos užsienio reikalų ministerija patvirtino informaciją, kad du Vokietijoje žuvę ukrainiečiai buvo kariai, kurie po sužeidimo gydėsi Bavarijoje, skelbia Ukrainska Pravda.
