Rugpjūčio 29 dieną Lietuvos kino teatruose pasirodysiančioje komedijoje „Aš gyvas“ L. Pobedonoscevo personažą Tomą Papartį sistemos klaida oficialiai paskelbia mirusiu. Žmogaus lyg nebuvę: nebeveikia banko kortelės, butas perduotas valstybei. Sveikas ir gyvas vienišius turi įrodyti savo egzistavimą. Padaryti jam tai padeda... rinkimai į miesto merus, rašoma pranešime spaudai.
„Politika man primena spektaklį, žaidimą, krepšinio varžybas. Mėgstu pažiūrėti pastaruosius rinkimų debatus, paskui su draugais juos aptarti, panagrinėti. Čia kaip krepšinio varžybose: kas grybą pjauna, kas uodegą suka, kas išvis ne savo vietoje stovi.
Tikras spektaklis, įvairūs archetipai tiesioginiame eteryje, kai vyrauja didžiausia įtampa, pasirodo visu gražumu. Žiūrėk ir žiūrėk tą tragikomediją, kurioje vienas susikaupia, o kitas slysta iš baimės ir jaudulio. Iš debatų gali pasidaryti daug išvadų apie tai, kokią partiją, merą ar prezidentą turėsime.“
Paklaustas, ar rinkimų debatus tik stebi, ar, atėjus laikui, rinkimuose balsuoja, Leonardas patvirtino, kad prieš rinkimus pilietiškumo jausmas įsijungia. Jam svetimas abejingumas – ai, kam čia balsuoti, vis tiek niekas nepasikeis: „Jei visi taip galvosime ir patogiai užkrausime atsakomybę kitiems, jokios gražios perspektyvos nesišviečia.“
Kiek pagalvojęs apie tobulo politiko įvaizdį, aktorius išsirenka buvusius – JAV prezidentą Baracką Obamą ir Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų. „Tai buvo žmonės, kurių gražu klausyti ir į juos žiūrėti, – sako. – Kur gali jausti išmintį ir tvarką.
Žinau, žinau, jie irgi pasiduoda įtakoms, ne viskas nuo jų priklauso, tačiau man jie buvo geros politikos pavyzdys. Vis galvoju, jei mūsų politikai ne tik išmoktų atmintinai Lietuvos himno žodžius, bet ir įsisavintų svarbiausią mintį, mūsų šalies politikoje atsirastų didvyrių.“
Kas tokio turėtų nutikti, kad pats Leonardas pasuktų į politiką? Politiką suvaidinti, jis sako, lengva. Kur kas lengviau, nei politiką išgyventi, iki molekulių suprasti jos mechanizmus.
„Mano politika – mano scena, mano eteris, – atšauna. – Tikiu, kad galiu būti geras stalius, – turiu tokį hobį, galiu tapti geru kokybės inspektoriumi, nepaisant to, kad esu aktorius, artistas. Politika yra mokslas, kurį privalu išmanyti, kompetencijos, ilgus metus azartiškai kauptos patirtys.
Man tai – tamsus miškas. Geriau jau pasiliksiu savo balsą, kuriuo galiu išsakyti kitų žmonių nuoskaudas, – pasaulyje įstatymų ne mažėja, o daugėja, jie tampa ne lengvesni, o vis sudėtingesni. Aš galiu sutraukti žmones, bet spręsti privalo tie, kurie turi kompetencijos tai daryti.“
Aktorius leidžia sau manyti, kad situacija, kuri filme ištiko jo herojų Tomą, galėtų nutikti realiame gyvenime. „Filmo scenarijus parašytas puikiai – pasyviai ir patogiai gyvenantis žmogus staiga įmetamas į sukrečiančią patirtį – tavęs tiesiog nėra, tu miręs. Jam reikia įrodyti. Kai jis atsikelia nuo sofos, paaiškėja, kad atsiranda pasitikėjimas, aplinkui esama draugų, su kuriais galima kalnus nuversti. Ši situacija išryškina politines aferas, į dienos šviesą ištraukia tai, ką politikai labai norėtų paslėpti“, – sako Leonardas.
Komedija „Aš gyvas“ Lietuvos kino teatruose – nuo rugsėjo 29 dienos. Filmo režisierius R. Kuliūnas, pagrindinius vaidmenis atliko L. Pobedonoscevas, Milda Noreikaitė, Andrius Žiurauskas. Skiriama žiūrovams nuo 13 metų.
Pristatome naują filmo anonsą:
