• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos krašto apsaugos ministerija tęs dviejų išminavimo laivų iš Didžiosios Britanijos įsigijimo projektą, kartu siekdama lankstesnių mokėjimo už juos sąlygų.

REKLAMA
REKLAMA

Tai KAM paskelbė po to, kai ketvirtadienį Vilniuje Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos Ginkluotės ir technikos pardavimo agentūros atstovai susitiko su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu Sauliumi Pečeliūnu bei Valstybės kontrolės atstovais.

REKLAMA

Pasak pranešimo spaudai, susitikimų metu buvo pateikta informacija apie Lietuvos vykdomą dviejų „Hunt“ klasės kovos su minomis laivų įsigijimo iš JK projektą.

„Įsigijimų procesas jau pajudėjo - įmokėta 36 mln. litų. Atsižvelgdami į ekonominę Lietuvos situaciją, dabar turime ieškoti būdų kaip palengvinti ilgalaikių įsipareigojimų naštą, todėl sieksime tęsti konsultacijas su britais dėl lankstesnio apmokėjimo sąlygų“, - pranešime cituojama krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

REKLAMA
REKLAMA

2008 metais Lietuvos KAM ir JK gynybos ministerija pasirašė susitarimą, kuris numatė, kad Lietuva įsigys du JK karališkojo karo laivyno „Hunt“ klasės laivus. Kovos su minomis laivai įsigyjami nacionalinėms ir NATO kolektyvinėms užduotims įgyvendinti ir pakeis dabar naudojamus „Lindau“ klasės minų paieškos ir naikinimo laivus „Kuršis“ ir „Sūduvis“, kurių naudojimo resursas baigiasi 2011-2012 metais. Bendra projekto vertė - 190 mln. litų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paskelbus apie šį dar ministro Juozo Oleko vadovavimo KAM metu numatytą įsigijimą, kilo abejonių, ar toks pirkimas finansinio sunkmečio akivaizdoje yra pats būtiniausias, kilo klausimų, ar suma, už kurią įsigyjami laivai, atitinka jų vertę.

Vasario viduryje šio pirkinio aplinkybes nagrinėjo Seimo audito komitetas, vėliau nusprendęs palaukti Valstybės kontrolės išvadų.

REKLAMA

Kontrolieriai KAM atlieka finansinio teisėtumo auditą ir, be kita ko, domisi minėtų laivų pirkimu. Auditą žadama baigti gegužės mėnesį.

Pati Krašto apsaugos ministerija penktadienį išplatintame pranešime tikina, kad "sprendimas dėl laivų įsigijimo iš JK priimtas įvertinus kitų šalių patirtį ir pasiūlą".

Kadangi naujų laivų projektavimas ir pastatymas galėjo siekti iki 500 mln. litų už vieną laivą, buvo nuspręsta ieškoti galimybių įsigyti naudotus laivus. 2008 metų pradžioje tik dvi NATO valstybės - Latvija ir Jungtinė Karalystė - galėjo pasiūlyti perteklinius kovos su minomis laivus: Latvija galėjo pasiūlyti „Alkmaar“, JK - „Hunt“ klasės laivus.

REKLAMA

Pasak pranešimo, penki „Alkmaar“ klasės minų medžiojimo laivai, kurių amžiaus vidurkis - 26 metai ir kuriuos Latvijos gynybos ministerija įsigijo iš Nyderlandų, neturėjo minų medžiojimo įrangos ir valdymo sistemos, kuri atitiktų NATO reikalavimus. Be to, įsigijus „Alkmaar“ klasės laivus, po 2-3 metų reikėtų keisti ir remontuoti laivų pagrindines jėgaines ir kitą įrangą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Maždaug 25 metų vieno Latvijos karo laivyno nemodernizuoto „Alkmaar“ klasės laivo kaina yra apie 40 mln. litų.

Lietuva įsigyja visiškai modernizuotus laivus, nereikalausiančius modernizacijos 15-20 metų

Pagal sutartį, vieno Lietuvos įsigyjamo „Hunt“ klasės laivo kaina - 95,75 mln. litų, kurią sudaro ne tik laivo įsigijimo kaina, bet ir laivo modernizavimo projekto parengimo ir įgyvendinimo priežiūros, modernizavimo paslaugų ir įgulų mokymų Didžiojoje Britanijoje išlaidos.

REKLAMA

Lietuva gaus pilnai modernizuotus laivus, atitinkančius NATO reikalavimus, įsigaliosiančius po 2011 m.

Anot KAM, kovos su minomis laivai įsigyjami nacionalinėms ir NATO kolektyvinėms užduotims įgyvendinti

Naujieji laivai bus priskirti NATO greitojo reagavimo pajėgų nuolatinės parengties kovos su minomis junginiui ir pakaitomis bei rotuodamiesi su kitų NATO šalių laivais dalyvaus šio junginio minų paieškos ir išminavimo operacijose.

REKLAMA

Krizės atveju, kovos su minomis laivai užtikrins švarias uostų prieigas ir teritorinius vandenis, saugų ir atvirą jūrų kelią sąjungininkų pastiprinimui.

Lietuva kartu su Estija ir Latvija taip pat jau dešimtmetį plėtoja bendro kovos su miniomis junginio BALTRON projektą, kuriame dalyvauja kovos su minomis laivai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų