• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors tyrimai rodo, kad stresas didina riziką susirgti psichine liga, o savarankiškai su juo susidoroti geba tik nedaugelis, tačiau tai lietuviams, atrodo, nė motais. Jie psichologus vertina savotiškai ir į juos kreipiasi tik išimtiniais atvejais arba apskritai nesikreipia. Tai išsiaiškino Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „Sugihara“ specialistai. Jie atliko apklausą: respondentų buvo klausiama, ar šiems yra tekę lankytis pas psichologą.

Nors tyrimai rodo, kad stresas didina riziką susirgti psichine liga, o savarankiškai su juo susidoroti geba tik nedaugelis, tačiau tai lietuviams, atrodo, nė motais. Jie psichologus vertina savotiškai ir į juos kreipiasi tik išimtiniais atvejais arba apskritai nesikreipia. Tai išsiaiškino Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „Sugihara“ specialistai. Jie atliko apklausą: respondentų buvo klausiama, ar šiems yra tekę lankytis pas psichologą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Net 46 proc. apklaustųjų tvirtino, kad į psichologą niekada nesikreipė, nes yra įsitikinę, kad jis negali jiems padėti. Dar 17 proc. respondentų nurodė, kad jie į psichologą nesikreipė todėl, kad bijo aplinkinių žmonių reakcijos.

REKLAMA

„Mes ne visada gebame išvengti problemų. Kartais dėl to blogai jaučiamės, patiriame psichologinių sunkumų, sekiname savo organizmą, neretai dėl to susergame įvairiomis ligomis, geriame vaistus, tačiau vis tiek teigiame, kad psichologas mums padėti negali! Gaila, kad mūsų šalyje vis dar vyrauja nusistatymas, jog eiti pas psichologą yra gėdinga ar baisu. Žmonės Lietuvoje kažkodėl yra linkę manyti, kad taip jie parodo aplinkiniams, jog patys nesusitvarko su problemomis ir dėl to neva yra prastesni ar kvailesni už kitus“, – tyrimo rezultatus komentavo psichologė Rūta Suchockaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Apklausos rezultatai taip pat atskleidė, kad pas psichologą ne vieną kartą lankėsi tik 19 proc. respondentų. Dar 18 proc. apklaustųjų tikino, kad jie pas psichologą buvo, tačiau tai sukėlė ne itin malonių emocijų.

Anot Rūtos Suchockaitės, daugelyje išsivysčiusių užsienio šalių kreiptis pagalbos į psichologą yra taip pat įprasta, kaip apsilankyti pas terapeutą, kosmetologą ar stomatologą. Todėl psichologų klientų kiekis ten yra gerokai didesnis nei Lietuvoje. Jis mūsų šalyje, pasak psichinės sveikatos specialistės, turėtų su laiku irgi augti. Tai priklauso nuo to, kaip sparčiai didės visuomenės sąmoningumo lygis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Juk dantų patys sau negydome, negręžiame. Tai kodėl galvojame, kad mus slegiančias emocines ar psichologines problemas galime išspręsti be profesionalų pagalbos“, – klausė psichologė.

Jos teigimu, Lietuvoje būtina didesnė informacijos apie psichologinės pagalbos svarbą ir naudą sklaida, nes daugelis žmonių kreipimąsi pas psichikos sveikatos specialistus sieja ne su psichologinių ar emocinių problemų sprendimu, noru pagerinti savo gyvenimo kokybę, bet su psichikos ligų gydymu.

REKLAMA

Paklausus garsios verslininkės Rasos Martens, ką ji mano apie tokius apklausos rezultatus, ši sakė, kad prireikus psichologo paslaugų, nedvejodama apsilankytų pas jį.

„Psichologai yra sielos gydytojai, tad iškilus problemoms, ar norint atlikti savo sielos remontą, man nebūtų baimės. Jie juk kaip ir kiti gydytojai, pas kuriuos lankomės. Be to, nekreipčiau dėmesio į vyraujančią Lietuvoje negatyvią nuomonę apie lankymąsi pas psichologą. Aplinkiniams neturėtų rūpėti tokie dalykai, o mums – aplinkinių nuomonė“, – aiškino R. Martens.

REKLAMA

Tokiai nuomonei pritaria ir psichologė R. Suchockaitė. Jos teigimu, priklausomybė nuo aplinkinių vertinimo – taip pat rimta psichologinė problema, kurią galima išspręsti, kaip ir daugelį kitų, kurios moderniame pasaulyje nuolatos lydi žmogų.

„Mūsų palydovais dažnai tampa įtampa, stresas, nerimas, pyktis, liūdesys, atsiranda chroniškas nuovargis, depresijos požymiai, mažėja energija ir kūrybingumas. Heidelbergo universiteto (Vokietija) profesoriaus Andreaso Meyerio-Lindenbergo atliktas tyrimas šiemet parodė, kad būtent stresas didina psichinių ligų tikimybę. Todėl mokytis tvarkytis su kasdieninio gyvenimo iššūkiais, mokytis keisti mąstymą ir taip padėti sau spręsti psichologines, tarpusavio santykių ir įvairias kitas problemas dabar svarbu kaip niekad“, – tikino Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „Sugihara“ psichologė R. Suchockaitė.

2011 m. pristatytas Europos neuropsichofarmakologijos koledžo tyrimas parodė, kad beveik 40 proc. europiečių turi vienokių ar kitokių psichologinių sutrikimų, dėl kurių kyla nemiga, depresija, pyktis, įvairios priklausomybės ir kitos problemos.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų