Skaitau ir net nežinau, kaip jaustis. Reiktų džiaugtis, nes esu dalyvis praėjusių dainų švenčių. Teko atidaryti šventę poroje su šokėjais. Koks didis džiaugsmas buvo, kiek žmonių Žalgirio stadione, kiek laimės dar visai jaunose širdelėse. Viskas buvo TIK lietuviškai. O dabar, po to kas vyksta mūsų Tėvynėje, galimai bus daug anglų klb., net svetimų vėliavų, lindimo į vieną minkštą vietą, o savi, kaip jau tapo įprasta, bus pamiršti. Lyg ir liuks, bet gal tegu bus Lietuvos Žmonių šventė, net be valdžių, be jų rūpesčių ir graudžių kalbų...