• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ iš Norvegijos kompanijos „Heimdall Power“ perka išmaniuosius jutiklius – jie padės stebėti oro linijų laidų būklę ir pralaidumą lemiančius rodiklius. 

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ iš Norvegijos kompanijos „Heimdall Power“ perka išmaniuosius jutiklius – jie padės stebėti oro linijų laidų būklę ir pralaidumą lemiančius rodiklius. 

REKLAMA

Tikimasi, kad jutikliai leis padidinti linijų pralaidumą, todėl saulės ir vėjo  jėgainės galės generuoti daugiau elektros be apribojimų, pranešė „Litgrid“.

„Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius teigė, kad naujuosius jutiklius įmonė diegs jungtyje su Lenkija „LitPol Link“ ir 110 kV oro linijoje Palanga–Vėjas 1 Klaipėdos rajone. Įrangą bendrovė testuoja nuo pernai rudens.

„Pirminiai duomenys rodo, kad ji turi daug potencialo, nes be didesnių papildomų išlaidų leistų į perdavimo tinklą integruoti daugiau atsinaujinančios energijos elektrinių. Įsigydami fizinius jutiklius siekiame turėti kuo tikslesnius duomenis oro linijų būklei ir pralaidumui įvertinti. Surinkti duomenys leis nustatyti faktinį linijos įlinkį, o tai yra svarbiausias saugią linijos apkrovą lemiantis dėmuo“, – pranešime teigė L. Varanavičius.

REKLAMA
REKLAMA

Nuo vasario 330 kV linijoje Kaunas–Šiauliai ir 110 kV linijoje Palanga–Vėjas 1, jungiančioje transformatorines Palangoje ir Vydmantuose, jau naudojami ir virtualūs Norvegijos kompanijos sensoriai.

REKLAMA

Pastarojoje linijoje „Litgrid“ įgyvendina ir kitą kintamo pralaidumo technologinį sprendimą, kurį pasiūlė Slovėnijos ir Austrijos kompanijos „Operato“ ir „Micca Informationstechnologie“ – pirmieji rezultatai parodė, kad per tas pačias elektros linijas galima perduoti 64 proc. daugiau elektros.

Visi bandymai truks iki šių metų spalio, tuomet bus įvertinti duomenys ir sprendžiama dėl technologijų diegimo kitose linijose.

„Litgrid“ vertinimu, 2030 metais Lietuvos rinkos galimybės leis prijungti ne mažiau kaip 4,4 tūkst. MW saulės ir 5 tūkst. MW vėjo elektros gamybos pajėgumų – šešis kartus daugiau nei dabar.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų