• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sustojusi nekilnojamo turto (NT) rinka daro spaudimą statybų verslui. Dalis įmonių atsidūrė ant bankroto ribos, todėl mažina atlyginimus ar atleidžia darbuotojus. Statybininkų asociacija pastebi, kad sunkumų patiria mažos įmonės, o didelės yra atsparesnės. Tačiau esą tik laiko klausimas, kada ir jos atsidurs ant bankroto ribos. Todėl ragina valdžią finansuoti kelių ar energetikos projektus, kad statybos įmonės turėtų iš ko užsidirbti.

Sustojusi nekilnojamo turto (NT) rinka daro spaudimą statybų verslui. Dalis įmonių atsidūrė ant bankroto ribos, todėl mažina atlyginimus ar atleidžia darbuotojus. Statybininkų asociacija pastebi, kad sunkumų patiria mažos įmonės, o didelės yra atsparesnės. Tačiau esą tik laiko klausimas, kada ir jos atsidurs ant bankroto ribos. Todėl ragina valdžią finansuoti kelių ar energetikos projektus, kad statybos įmonės turėtų iš ko užsidirbti.

REKLAMA

„Creditinfo Lietuva“ duomenimis, šiuo metu beveik penktadalis (18 proc.) statybų įmonių – prie bankroto ribos, trečdalis (31 proc.) – rizikuoja vėluoti atsiskaityti.

Nuo 2007 m. Lietuvoje iš viso bankrutavo 4,3 tūkst. statybos įmonių. Daugiausia bankrotų įvyko 2009 m. (445), 2016 m. (351) bei 2017 m. (367). Tik 2007 m. bankrotų skaičius buvo mažesnis nei 100 (67). 2020 m. Lietuvoje nemokiomis tapo 163 statybos bendrovės, 2021 m. – 131, 2022 m. – 237. Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje bankroto procedūra buvo pradėta 136 statybos bendrovėms.

REKLAMA
REKLAMA

Kol kas sunkumų patiria tik mažos įmonės

Neseniai Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ pasakojo, kad bent jau didelės Lietuvos statybų įmonės sunkumų dar nepatiria.

REKLAMA

„Tačiau kiekvienais metais beveik 400 naujų statybos įmonių atsiranda rinkoje. Žinoma, kad dalis jų bankrutuoja. Statybų sektoriuje verslo aplinka nėra gera. Tik 3 proc. įmonių asociacijos nariais išbuvo ilgiau nei 25 metus. Tai rodo, kad tvarumo nėra.

Teikėme daug pasiūlymų, kurie padėtų tą tvarumą didinti. Tačiau matome, kad rinkoje smulkių projektų mažėja, todėl mažoms įmonėms sunkiau išsilaikyti, nes jos negauna užsakymų“, – komentavo asociacijos prezidentas.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, didžiosios įmonės šiais metais darbų turi.

„Nežinau, kaip bus kitais metais, bet šiemet perspektyva gana aiški“, – tikino D. Gedvilas.

Pasak jo, krizės išvengti pavyks, jeigu seksime kaimynų pavyzdžiu. Esą daugiau projektų galėtų būti finansuojama valstybės lėšomis.

„Pavyzdžiui, Lenkijoje pradėjo veikti būsto skatinimo programa. Jie skatina vidinį vartojimą. O 2008 metais jie pradėjo kelių rekonstrukcijos didžiulius projektus. Taip lenkai išvengė krizės. Matome, kad Lenkija 2008 metais išėjo iš krizės su mažiausiais nuostoliais Europoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mes irgi galėtume įgyvendinti, kelių, vandentvarkos, elektros projektus“, – siūlė D. Gedvilas.

Jis pastebėjo, kad darbo užmokestis statybų sektoriuje auga, todėl statybų kaina tikrai nemažės.

Išgyventi padeda vieši darbų konkursai

„Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius sakė, kad statybų sektoriaus skirtingos veiklos rūšys nevienodai vystosi, patiria vis kitokių iššūkių.

„Mes, transporto infrastruktūros statybininkai, šiuos 2023 metus matome kaip aktyvios rinkos laikotarpį. Tačiau negalime nepaisyti ir to, kad kitiems metams numatytas KPPP (Kelių priežiūros ir plėtros programa) finansavimas kelia realių rizikų.

REKLAMA

Mažesnė minėtos programos finansinė paspirtis reiškia ir darbo apimčių mažėjimą. Tai, savo ruožtu, gali paveikti įmonių veiklą, jų finansinius rezultatus, darbuotojų įdarbinimo galimybes ir pan.“ – komentavo įmonės vadovas.

Anot jo, šiemet buvo skelbta nemažai kelio darbų konkursų.

„Juose stengėmės aktyviai dalyvauti bei laimėti. Šis veiksnys leido padidinti pardavimus. Visgi pačių konkursų paskelbimo netolygumas daro neigiamą įtaką planuojant medžiagų, darbo jėgos išteklius – tai trukdo nuosekliai paskirstyti darbų apimtis ir tam reikalingus minėtus resursus.

REKLAMA

Šiuo metu neketiname mažinti nei darbuotojų skaičiaus, nei atlyginimų. Mūsų sezoninių darbų specifika natūraliai leidžia atsisakyti nedidelės dalies žmonių, dirbančių terminuotos darbo sutarties pagrindu“, – sakė A. Rusevičius.

Projektų turi už 240 mln. eurų

Bendrovės „Merko statyba“ generalinis direktorius Saulius Putrimas sakė, kad per daugiau kaip trisdešimt veiklos metų Lietuvoje teko praeiti ir labai gerų, ir sudėtingų laikotarpių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Nuo 2020 metų statybų sektorius nestokoja iššūkių – pandemija, karantinas, sutrikusios tiekimo grandinės, infliacija, Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, energetinė krizė, išaugusios palūkanų kainos.

Ir vieniems su jais sekėsi dorotis geriau, kitiems – prasčiau. Ekonominė situacija paveikė ir nekilnojamojo turto pardavimus – dėl nestabilios situacijos, pakilusių paskolų palūkanų butų pirkimas gerokai sulėtėjo, mažėja ir būsto statybos apimtys“, – komentavo bendrovės vadovas.

REKLAMA

Pasak S. Putrimo, įmonei darbų netrūksta, nes auga inžinerinės infrastruktūros apimtys.

„Šiais metais pasirašėme naujų statybos darbų sutarčių už daugiau nei 240 mln. eurų. Pusė jų – gynybos sektoriaus inžinerinė infrastuktūra, kita dalis – atsinaujinančios energetikos projektai.

Šiuo metu įgyvendiname kelis vėjo jėgainių statybų projektus, kuriuose bendrai bus įrengta daugiau kaip šešiasdešimt pamatų vėjo jėgainėms su palaikančia infrastruktūra. Toliau vystome ir mūsų pačių gyvenamųjų namų projektą, statome jau trečio etapo namus. Tad darbų ir užsakymų mums netrūksta, neketiname mažinti nei darbuotojų skaičiaus, nei jų atlyginimų“, – tikino bendrovės vadovas.

REKLAMA

Jo teigimu, statybos sektorius Lietuvoje visais laikais buvo rizikingas.

„Nedaug įmonių turi ilgalaikę istoriją, nors statybų objektams suteikiamos 5–10 metų garantijos. Tad visada yra svarbu įmonės patikimumas, ir ieškant rangovų derėtų rinktis ne tą partnerį, kuris siūlo tik mažiausią kainą, bet tą, kuris pajėgus tinkamai įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus“, – patarė S. Putrimas.

Ir ne gėda verkti sukėlėte tokias būsto kainas ir dar kiaulės akimis žiūrite ir verkete
Tegu mazina butu kainas, tada juos pirks ir isgyvens. Dabar apsimeta nuskriaustaisiais dar :D
Kas gali pirkti ? Žmogai bėga kur geriau ,gimstamumo nėra ,seniai miršta ,visi prisipirko ir galvojo , kad nuomuos bus turtingi ,ir gyvens iš to , palaukite kada pakils komunalinės paslaugos , nebus kompesacijų, ir pritruks nuomotojų reikės patiems sumokėti už viską ,tada kris kainos , na o pagal dabartinę politiką reikia kad kuo daugiau jaunų ir dirbančių paliktų šalį ,tai matosi paprasta akimi ,juos pakeis atvykėliai kurie dirbs pusvelčiui . Bet tik valdžia nesupranta kad atvykėliai gali pradėti elgtis kaip Švedijoje , žmones papasakoja kad vakarais bijo išeiti į gatvę ,o jie šitą nelaimę prisišauks laikas parodys .
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų