• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Molėtų rajone, sodininkų bendrijoje „Siesartis“, įsikūrusio Arūno Bagdono 6 arų sklype – daugiau nei 500 augalų, kuriuos jis įskiepijo ir užaugino naudodamas iš raganų šluotų paimtą dauginamąją medžiągą.

Molėtų rajone, sodininkų bendrijoje „Siesartis“, įsikūrusio Arūno Bagdono 6 arų sklype – daugiau nei 500 augalų, kuriuos jis įskiepijo ir užaugino naudodamas iš raganų šluotų paimtą dauginamąją medžiągą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rapolas Tamošiūnas

Po metų kitų dendrologas mėgėjas įsikurs dviejų hektarų sodyboje. Ten vyras ketina skirti dar daugiau vietos įdomiems augalams. Ilgainiui jų galės įsigyti visi norintieji gražinti savo namų aplinką.

REKLAMA

A.Bagdonas žemės ūkio mokykloje įgijo mechanizatoriaus specialybę, tačiau nuo pat mažens jį domino augalų pasaulis. Dabar daug laiko jis praleidžia bendraudamas su miškininkais, kitais augalų mėgėjais. Gilindamasis į pasirinktą sritį jis netruko įsitikinti, kad jo sukaupta kolekcija –nedidelė. Lankydamasis Europos šalyse jis matė 5–6 tūkst. raganų šluotų sukultūrintų formų kolekcijas. „Pastebėjęs gamtoje kiek neįprastos formos ar įdomesnį augalą, bandau įamžinti jį ne tik nuotraukoje, bet ir padauginti skiepijant ar gyvašakėmis, tikėdamasis užauginti naują dekoratyvinę formą. Labiausiai žavi įvairaus dydžio ir formos aptiktos raganų šluotos“, – sakė pašnekovas. Vaikštant po miškus visada jo rankose – fotoaparatas.

REKLAMA
REKLAMA

Nuotraukose įamžina tai, ko dažnas nepastebi ar laiko savaime suprantamu dalyku. Nuotraukose – raganų šluotos – nuo visai mažyčių iki metro ar didesnio skersmens, skėčio ar rutulio, taisyklingos ar išsidraikiusios formos. „Gaila, tačiau daug raganų šluotų randu jau sausų, nebevegetuojančių. Dauginimui jos netinka“, – apgailestavo Arūnas. Labai daug prie namų želdynuose auginamų dekoratyvinių augalų formų sukurta naudojant genetiškai mutavusius augalus gamtoje. Jei išaugintas motininis kultūrinis augalas paveldi būdingus gamtoje aptiktos mutacijos požymius, galima pasidžiaugti, kad sukurta nauja dekoratyvinė forma. Iš tokių motininių augalų vėliau dauginami ir platinami pas mus auginami dekoratyviniai augalai. „Daugelis nustemba, kai sužino, kad jų kieme auganti rutulio formos eglutė ar pušaitė yra kilusi iš gamtoje susiformavusios raganų šluotos. Įdomios formos augalai žavi mane ne tik kaip augalų kolekcininką, bet ir skatina patį ieškoti kažko ypatingo, nueiti ilgą ir sudėtingą kelią nuo aptiktos gamtoje raganų šluotos, skiepijimo ir ilgo laukimo, ar prigis. O jei prigis, stebėti ir viltis, kad išaugs įdomus, gražus ir niekur nematytas augalas“, – sakė A.Bagdonas.

Pasak jo, tokia kūryba – įdomus procesas, reikalaujantis ne tik kantrybės, bet ir drąsos. Raganų šluotų „medžiotojams“ tenka kopti į 20 ir daugiau metrų aukštį medyje. Įdėjus daug jėgų ir darbo būna apmaudu, kai nepavyksta paskiepyti arba skiepai neprigyja. Bet, jei lydi sėkmė, pastangos ir kantrybė atsiperka su kaupu. „Juk nuostabu stebėti, kaip tarp šimtų kitų iš svetur atkeliavusių augalų, augančių tavo kieme, puikuojasi paties sukultūrinti“, – sakė pašnekovas. Ir ką gali žinoti, gal kada tarp gausybės pasaulyje jau sukurtų spygliuočių veislių, įsiterps ir mūsų profesionalių dendrologų ar mėgėjų išpuoselėti ir lietuviškais vardais pavadinti augalai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų