Šiaulių Didždvario gimnazijoje dirbanti mokytoja Rima atskleidė būdus, kaip sudominti mokinius fizinio pamokomis. Anot jos, svarbiausia, kad jie suprastų, kam reikalingos kūno kultūros pamokos, ir turėtų tikslą į jas eiti.
„Pamokose dažniausiai leidžiu jiems pasigirti, o jie giriasi tada, kai turi nuotraukų, kada turi parodyti, kiek vandens išgeria. Mama pasako, o šiandien su vandens gėrimu yra problema, o aš to reikalauju iš vaikų, kad išgertų vandens ryte atsikėlus ir einant miegoti“, – teigė Rima Kasiliauskienė.
Tiesa, moksleiviai fizinio lavinimo pamokas lanko vangiai, vis daugiau laiko praleidžia prie išmaniųjų telefonų ar kompiuterių. O mokytojams sudominti moksleivius sportuoti tampa didžiuliu iššūkiu. Štai Lietuvos universitetų mokslininkų grupės atliktas naujausias tyrimas parodė, kad fizinis aktyvumas mokyklose išlieka didele problema.
Fizinis aktyvumas – užribyje
„Mūsų atliktas tyrimas, kuris pirmą kartą buvo darytas 2018 metais, vėliau pakartotas po 4-5 metų aiškiai parodė, kad Lietuvos vaikų ir jaunimo fizinis aktyvumas ne daug, bet per paskutinius penkis metus suprastėjo“, – tikino prof. dr. Arūnas Emeljanovas.
Tyrimas atskleidė, kad moksleivių fizinis aktyvumas drastiškai krenta vyresnėse klasėse, pavyzdžiui, jau nuo 10 klasės.
„Vyresnių klasių mokiniai, bet jau apie pusę jų, bent vieną kartą per savaitę liaudiškai tariant „pabėga“ iš fizinio ugdymo pamokos“, – sakė tyrimo vadovas.
„Dėl ko jie kartais nelanko. Nedrįsta, dėl viršsvorio, gal kažkas truputėlį pasijuokia arba jis nepadaro tiek, kiek kiti. Bet tai vėl sprendžiame tas problemas, kad tai gali būti tik dėl emocinio kažkokio dalyko“, – tikino neformaliojo ugdymo skyriaus vedėja Daiva Trijonienė.
O specialistai aiškina, kad priežasčių, kodėl moksleiviai nelanko fizinio lavinimo pamokų, yra ne viena. Dažnai ir tėvai nerodo tinkamo pavyzdžio, nuvertina sporto naudą ir fizinio lavinimo pamokas.
„Pats požiūris vaikų, tėvų, nes tėvai dažnai vyresnėse klasėse orentuojasi į matematiką, biologiją, geografiją, kalbas, kitaip tariant į egzaminuojamus dalykus ir fizinis aktyvumas tampa užribiniu. Bet čia tėvai daro didelę klaidą, nes Europos parlamento rezoliucijoje aiškiai įvardinta, kad tai yra vienintelis mokykloje dėstomas dalykas susijęs su sveikata“, – kalbėjo prof. dr. A. Emeljanovas.
Kūno kultūros mokytoja atskleidė, dėl kokių priežasčių vaikai kūno kultūros pamokose turi mažiau motyvacijos.
„Nenori rengtis, nėra įpratę nuo mažens iš šeimos, nėra tokių įgūdžių įgavę. Emocinė būsena bloga būna, po kokio kontrolinio, ar dar kokios bėdos, su draugu susipyko. Dažniausiai pamokos pradžioje paklausiu, kaip jaučiatės“, – teigė R. Kasiliauskienė.
Fizinio ugdymo pamokos nevyksta
Mokslininkai pastebi ir privačių mokyklų kartais atsainų požiūrį į kūno kultūros pamokas. Nors įstaigose privalo būti salės fizinio ugdymo pamokoms arba sudaromos sutartys su universitetais ar kitų patalpų savininkais, jų ne visada realybėje laikomasi.
„Yra labai negražių pavyzdžių, kai sutartys pasirašomos, bet iš esmės kai kuriose mokyklose išvis nevykdomos fizinio ugdymo pamokos. Tai čia aš traktuočiau, kaip nusikaltimą, nes tų mokyklų vadovai kenkia, blogina jaunų žmonių sveikatą“, – tikino prof. dr. A. Emeljanovas.
„Judėjimas yra labai svarbus sveikatai ir emocinei būsenai, nes vienas iš tų svarbiausių dalykų yra, kad vaikas būtų sveikas, jeigu jam kažkas negerai, tai jam ne tik fizinis, bet ir chemija ir kiti dalykai [seksis] blogiau“, – aiškino D. Trijonienė.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad pagal fizinį moksleivių aktyvumą Lietuva tarp 57 šalių yra per vidurį. Pagal sudėtingą metodiką šalių rezultatai buvo skirstomi ne vietomis, o į tris kategorijas, tad lietuviai atsidūrė vidutinėje, bet gerokai atsilieka nuo lyderių – Suomijos ir Norvegijos. Ten net 93 proc. vaikų lanko neformalaus fizinio ugdymo būrelius. Lietuvoje – šiek tiek daugiau nei 60 proc.
„Mokytojai dabar labai stengiasi. Vis naujų sporto šakų pristatom, etno žaidimų pristatysim. Labai man padeda motyvuoti mokinius tai, kad mes turime gerą infrastruktūrą mieste“, – sakė R. Kasiliauskienė.
Mokslininkai rekomenduoja vaikams kasdien mažiausiai valandą užsiimti vidutinio ar didelio fizinio aktyvumo veiklomis, o mažiausiai 3 kartus per savaitę – raumenis stiprinančia veikla.
Daugiau apie tai — aukščiau esančiame vaizdo įraše.
