• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius sako, kad prasidėjus karui Ukrainoje Lietuvos eksportas į Rusiją be energetikos produktų sumenko trečdaliu, bet jis dukart išaugo į kaimynines Rusijos šalis. Jis įsitikinęs, kad šiuos duomenis turėtų analizuoti valstybės institucijos.  

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius sako, kad prasidėjus karui Ukrainoje Lietuvos eksportas į Rusiją be energetikos produktų sumenko trečdaliu, bet jis dukart išaugo į kaimynines Rusijos šalis. Jis įsitikinęs, kad šiuos duomenis turėtų analizuoti valstybės institucijos.  

REKLAMA

„Matome neraminančią tendenciją, kad eksportas į Rusiją, nors ir sumažėjo, bet padidėjo į aplinkines šalis. Lietuvos eksportas į Rusiją 2022 metais sumažėjo 35 proc., bet eksportas pas Rusijos kaimynus išaugo dvigubai“, – trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) teigė V. Zemlys-Balevičius, remdamasis Eurostato viešai prieinamais duomenimis.  

Pasak jo, stebima tendencija, kad į Rusiją eksportuojama per aplinkines šalis – daugiausia per Baltarusiją, Kazachstaną. 

REKLAMA
REKLAMA

V. Zemlio-Balevičiaus teigimu, sankcionuotų prekių eksportas į Rusiją taip pat sumažėjo, bet itin smarkiai išaugo į kaimynines šalis.  

REKLAMA

„Sankcionuotų prekių eksportas į Rusijos aplinkines šalis išaugęs drastiškai: kiekvieną mėnesį dabar po ketvirtį milijardo – 250 mln. eurų mes eksportuojame į aplinkines šalis. Tai reiškia, yra penkis kartus išaugęs kasmėnesinis eksportas į aplinkines šalis“, – tvirtino V. Zemlys-Balevičius.  

„Padidėjęs eksportas tikrai garbės (Lietuvai – BNS) neneša“, – pridūrė jis. 

Duomenų mokslininko teigimu, daugiausia eksportuojama naudotų automobilių. 

„Pavyzdžiui, į Baltarusiją po karo eksporto padidėjimas siekė 173 mln. eurų – padidėjimas 215 proc. (...) Į Sakartvelą kažkodėl pradėjome eksportuoti duomenų apdorojimo mašinas – už 12 mln. eksportuojame, augimas 14 tūkst. procentų. Akivaizdu, kad reikia aiškintis...“, – kalbėjo duomenų mokslininkas.  

REKLAMA
REKLAMA

V. Zemlys-Balevičius, be kita ko, pabrėžė, kad panašios tendencijos stebimos ir kitose Europos Sąjungos šalyse – nuo karo pradžios ir bendras eksportas, ir sankcionuotų prekių vežimas į Rusiją menko, o į jos kaimynines šalis – augo. Pasak jo, tokių prekių eksportą padidino Latvija, Graikija, Kroatija ir Slovėnija. 

„Įdomiausias Čekija atvejis – ji telefonus pradėjo eksportuoti į Kazachstaną. Absoliučiai iki karo nebuvo to, o dabar už 164 mln. eurų“, – tvirtino V. Zemlys-Balevičius.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Institucijos: reikia atskirti lietuvišką kilmę nuo reeksporto 

Valstybės duomenų agentūros Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos skyriaus vedėjas Vadimas Ivanovas informavo, kad tik iki dešimtadalio prekių, gabentų į Rusiją, buvo lietuviškos kilmės – visa kita, anot jo, yra reeksportas per Lietuvą.   

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis pabrėžė, kad eksporto į Rytus „srautai nėra džiuginantys“, tačiau irgi siūlo gilintis į eksportuojamų prekių kilmę. 

REKLAMA

„Svarbu atskirti lietuviškos kilmės eksportą ir reeksportą. Lietuva ir iki karo buvo didelis logistikos hab'as, per kurį judėjo srautai iš Rytų ir Vakarų“, – tvirtino jis.   

Pasak K. Žemaičio, duomenų mokslininko pateiktos eksporto tendencijos gali būti logistikos iššūkis, kai per Lietuvą eina europiniai srautai. Anot jo, eksportas į vidurinės Azijos šalis išaugo, nes jos nebegauna būtino prekių srauto iš Rusijos, nes šių prekių jai pačiai reikia, todėl yra priverstos pirkti iš ES.  

REKLAMA

Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas informavo, kad imamasi visų priemonių, kad prekės į Rusiją nepatektų nei tiesiogiai, nei per aplinkines valstybes. 

„Maksimalūs sugriežtinimai ruošiami ir su neigiamomis pasekmėmis, nes ilgėja įforminimo procedūros, verslas nepatenkintas“, – komitete sakė jis. 

„Vykdomas rizikingiausio verslo identifikavimas. Tiek logistikos, tiek vežėjų, tiek tarpininkaujančių įvedant naujus apribojimus, naujus reikalavimus dėl papildomų dokumentų pateikimo, klientų pristatymo, atsiskaitymo ir mokėjimų dokumentų platesnio nagrinėjimo. Tam, kad priimtų sprendimus, ar išleisti, ar neišleisti prekes, ar jos galimai skirtos pažeidžiant ar apeinant sankcijas, jos skirtos galutiniam vartotojui Rusijai“, –  kalbėjo V. Paigozinas.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Verslas: Rusijos ir Baltarusijos rinkos nedaro spaudimo  

Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas sako, kad Lietuvos verslas nejaučia Rusijos ir Baltarusijos spaudimo.   

„Problema yra dėl pavienių atvejų. Fundamentaliai verslo bendruomenė didžiąja dalimi yra atsijungusi nuo Rusijos ir Baltarusijos rinkų ir šios rinkos net neturi kažkokio pernelyg didelio spaudimo (Lietuvos – BNS) verslui bendrai“, – komitete kalbėjo V. Kriaučiūnas  

REKLAMA

„Dėl tų įmonių, kurios piktnaudžiauja, nihilistiškai žiūri į teisę ir sankcijų dvasią bei sako, kad gali vežti į Rusiją, nes sankcijos nedraudžia, kenčia sąžiningas ir pilietiškas verslas“, – V. Kriaučiūnas.  

Pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius įsitikinęs, kad ir pavienius prekybos su Rusija atvejus reikia aiškintis ir juos viešinti.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų