Sporto salės neturi ir viena iš 8 valdiškų mokyklų. O svarbiausia, kad prieš kelerius metus pati valdžia nusprendė, kad sporto salės mokykloms neprivalomos, nors nuo judėjimo labai priklauso net vaikų protiniai gebėjimai.
Vyturio pradinė mokykla sporto salės neturi.
„Išradingi visada išsprendžia, be abejo, ir mes išsprendėm, bet, aš manau, kad pradinė mokykla turi turėti pilnai įrengtą ir šiuolaikišką salę“, – sako Vyturio pradinės mokyklos direktorė Edita Meškovienė.
O kol išsvajotą salę mokykla tik projektuoja, kai leidžia orai, vaikai, o jų apie 400, sportuoja lauke. Kai šalta – straksi kabinete.
„Visada apgalvoji, kad pamoka įvyktų saugiai, bijai traumų, bet stengiamės atlikti tokias užduotis, kurias įmanoma atlikti mažoje patalpoje“, – teigia mokytoja Laima Verseckaitė.
Lietuvoje sporto salės neturi 107 valdiškos mokyklos, tai yra kas aštunta. Privačiose mokyklose padėtis dar prastesnė – sporto salės neturi kas antra, o tiksliau – arti 60 procentų mokyklų.
Pavyzdžiui, privati mokykla „Kidi International School of Vilnius“, kurioje mokslai per mėnesį kainuoja beveik pusšešto šimto eurų, vieną popietę per savaitę sportuoti vaikus veda į greta esančią mokyklą.
„Turime nuostabius kaimynus Gabijos progimnaziją, pasirašėme sutartį su jais, kad galėtume sportuoti jų sporto salėje“, – pasakoja „KD International School of Vilnius“ vadovė Asta Jagelo.
Kartą per savaitę šios mokyklos vaikai važiuoja į baseiną. O kitomis dienomis kūno kultūros pamokos vyksta maždaug 50 kvadratinių metrų salytėje.
„Klasės yra mažos, tarp 12–15 vaikų kiekviena klasė, tai mes drąsiai telpam ir tos erdvės užtenka“, – sako A. Jagelo.
Direktorė sako, kad per keletą metų bus pastatyta nauja mokykla su modernia sporto sale. Nors dabar jos neturi, įstatymų nepažeidžia – paradoksas, reikalavimą mokykloms turėti sporto sales prieš ketverius metus atšaukė buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„Tiesiog jau de facto buvo tokia situacija susiklosčiusi, kad jau neturėjo, už tai ta norma buvo keičiama, labiau kaip reakcija į susiklosčiusią situaciją“, – teigia A. Veryga.
Dabar sporto salė privaloma statomoms mokykloms. Bet privačios dažnai kuriasi senuose pastatuose. Pavyzdžiui, Austėjos Landsbergienės mokyklos padalinys veikia Gedimino prospekte. Nors mokslas ten kas mėnesį kainuoja 720 eurų, vaikai sportuoja išnuomotoje šokio studijoje.
Sporto salės neturi ir 630 per mėnesį už mokslą imantis licėjaus „Sokratus“ padalinys. Švietimo ministras dėl to, kad mokyklos neturi sporto salės, bėdos nemato.
„Aš manau, kad turėtų likti neprivaloma turėti sporto sales“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Kita vertus, kas iš to, jei mokyklos turi modernias sales, o vaikai jose nenori sportuoti.
„Suprantat, toks jausmas, kad man to reikia, toks jausmas, kad aš turiu išbėgti, už juos viską padaryti“, – pasakoja kūno kultūros mokytojas Vitalijus Afanasjevas.
Tam, kad vaikai norėtų sportuoti, mokytojas Vitalijus sugalvoja įvairių įdomių žaidimų. Tačiau, kaip mato privačiai dirbantis treneris Žilvinas, dalis mokytojų ne sudomina sportu, o nuo jo atbaido.
„Situacija su kiekvienais metais prastėja, vaikai nori vis mažiau įsitraukti, problema tame, kad mokytojai nesugeba sudominti, nepakeičia savo požiūrio į vaikus“, – teigia vyr. treneris Žilvinas Barakauskas.
Dabartiniai mokiniai nebenori varžytis, kažką įrodinėti, jie nori užsiimti mėgstama veikla.
„Kas dažnai būna kūno kultūros pamokose, mes turim vieną standartą, kurį privalo įveikti visi, nepaisant jo sporto šakos, fizinių gebėjimų, genetinio paveldimumo ir galimybių“, – sako Ž. Barakauskas.
Švietimo ministras sutinka, kad kūno kultūros pamokas reikia keisti ir sako, kad šiuo metu ministerija rengia naujas rekomendacijas.
„Dabar matom dažnai baigia mokyklą, nemoka taisyklingai bėgt, kaip reikėtų, kaip reikėtų kvėpuoti bėgant, nemoka padaryti apšilimo, tempimo pratimų savarankiškai nemoka“, – teigia G. Jakštas.
Mokslininkai griežti – nejudantis vaikas gali tapti tikru ligų maišu, negana to, net jo protiniai gebėjimai būna smarkiai menkesni nei sportuojančio.
„Pilna įrodymų yra, ypač matematikos mokymasis pablogėja. Pablogėja jų pozityvumas, jie nenori bendraut su kitais draugais, pasidaro labiau agresyvūs“, – teigia VU Medicinos fakulteto sporto mokslininkas prof. Albertas Skurvydas.
O judėjimas, atvirkščiai – talkina, kad vaikas būtų protingesnis.
„Galvos smegenyse yra daugiau neuronų, kurie leidžia mąstyt, kitaip tariant, atstato varikliukus, mechanizmėlius, kurie mums reikalingi mąstymui“, – sako prof. A. Skurvydas.
Anot sporto mokslininko, tyrimai įrodo, kad sportuojantys vaikai laimingesni, jų protas veikia geriau nei sėdinčių ant sofos su telefonu, jie daugiau gyvenime pasiekia.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame TV3 žinių vaizdo įraše.
