Patiriantys stresą pripažino net 90 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau daugiau kaip dešimtadalis nededa jokių pastangų, kad padėtis pasikeistų.
Kenčia, bet nieko nedaro
Didžioji dalis tyrime dalyvavusių žmonių teigė, kad stresas turi įtakos jų sveikatai: 34 proc. apklaustųjų tvirtino, kad jo poveikis sveikatai nėra didelis, 33 proc. sakė, kad stresas daro didelę įtaką savijautai, 20 proc. tikino, jog jis labai stipriai veikia sveikatą. Tik keli procentai apklausos dalyvių teigė nejaučiantys streso sukeliamo poveikio sveikatai. Iš viso net 86 proc. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų pripažino patiriantys stresą ir jaučiantys neigiamą jo įtaką sveikatai, tačiau net 17 proc. Baltijos šalių gyventojų, patiriančių stresą ir suprantančių neigiamą jo poveikį, nesiima jokių priemonių šiai problemai spręsti.
Lietuviai kaip didžiausias streso sukeliamas problemas įvardijo padidėjusį nervingumą (73 proc.), nuovargį (56 proc.) ir nemigą (51 proc.). Net 42 proc. mūsų tautiečių teigė, jog dėl patiriamo streso jie dirba ne taip efektyviai kaip galėtų. Stresas veikia ir gyvenimo kokybę. 41 proc. apklaustųjų sutiko, kad jų santykiai su šeimos nariais yra blogesni, nei galėtų būti, jei jie nepatirtų streso, o 44 proc. sakė, jog jaučiasi pervargę dėl streso ir net norėdami negali daryti daugelio dalykų.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad nemaža dalis žmonių, nors ir supranta problemą, nieko nedaro, kad sau padėtų. Tarp lietuvių tokių yra 12 proc., o trijose Baltijos šalyse net 17 proc. gyventojų nesiima jokių priemonių stresui mažinti, nors jis gali sukelti daug sveikatos sutrikimų.
Atsigauti padės magnis
„Stresas gali sukelti nuovargio jausmą, silpnumą, nuolatinę įtampą, nervingumą, intensyvius galvos skausmus, nemigą ir net širdies problemas“, – vardijo gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė. Anot jos, numoti ranka į streso keliamus padarinius negalima, nes nesiimant jokių priemonių gali kilti dar didesnių sveikatos ir psichologinių problemų. „Visų pirma, turite skirti daugiau dėmesio sau: gerai išsimiegoti, praleisti daugiau laiko gryname ore, tinkamai maitintis, vartoti vitaminų, rasti laiko draugams“, – patarė medikė.
Nuovargio, prasto miego ar streso priežastis gali būti ir tam tikrų medžiagų trūkumas organizme. Viena iš jų – magnis. Jis ypač svarbus nervų sistemai. D.Pipiraitės teigimu, magnio labiau trūksta tiems, kurie gausiau vartoja alkoholį, turi virškinimo sutrikimų, serga inkstų ligomis. Kai organizmui trūksta magnio, ne tik dažnai kamuoja nuovargis, nemiga, bet prisideda ir mėšlungis, raumenų bei galvos skausmai, suprastėja apetitas.
„Pakankamą magnio kiekį galime gauti tik su maistu. Daug magnio yra ankštiniuose augaluose, viso grūdo gaminiuose, daržovėse, ypač tamsiai žalių lapų, brokoliuose, moliūguose, sėklose, riešutuose (daugiausia – migdoluose). Kiti magnio šaltiniai yra pieno produktai, mėsa, šokoladas, kava. Kietas geriamasis vanduo taip pat turi daug magnio“, – vardijo mitybos specialistė.
