Paminklosaugininkai netinginiauja. Jie dirba kaip tik nevangiai. Jie net suprakaitavę paspartintais tempais išbraukinėja paminklus iš vertybių sąrašo, į kairę ir į dešinę dalina leidimus griauti pavedą, masiškai derina senamiesčių užstatymo naujadarais ir dideliais senamiesčiui nebūdingais pastatais projektus, leidžia realizuoti didžiulius paveldą užstojančius prekybinių kompleksų pastatus, pvz. Akropolis Kaune net į bažnyčios šventorių įsirėmė. Paminklosaugininkai jau iš nieko nebereikalauja archeologinių tyrimų, nestabdo naikinimo darbų, nes neva įstatymai blogi(griauti ir užstatyti įstatymai leidžia). O apie restauravimą nėra ko ir kalbėti, nes nebėra nei restauratorių, nei restauravimo. Liko gryna statyba, kai senas pastatas taip perdaromas, kad net mokinių konkursai rengiami(pvz. Šilalėje centrinėje gatvėje šiltindami fasadą nugriovė visus pastato puošybos elementus ir tą pastebėjo tik mokiniai jau po viso rengdami fotografijų konkursą, jokie, kaip matome paminklosaugininkai, nieko nematė nei girdėjo, nei kam kokių leidimų reikėjo).
Restauratorių niekas neberengia, nebėra net paskutinių grandų-mohikanų, nes visi arba išmirė, arba iš siaubo kaip naikinamas paveldas , prasigėrė, ar susirgo depresijomis. Vilniuje Paminklų restauravimo institutą tai kaip pasityčiodami nugriovė ir jo vietoje stato kažkokį pasityčiojimą iš senamiesčio, archyvas išvežtas į kito profilio archyvą. Fotogrametrija(tikslus fotografavimas prieš pradedant statybos-restauravimo darbus) išnyko kaip dinozaurai kartu su apmatavimais išsaugomų interjero-eksterjero elementų fotofiksavimu. O juk tai restauravimo klasika. Iš paminklosaugos mokslų liko kažkokia demagogija – studentams į galvą kiša paminklosaugos istoriją, bet nemoko praktikos, nes jo nebėra. Ką dar kas pamato užsieniuose , tai gal tik su siaubu žiūrėti į tai, kad Lietuvoje viskas daroma atvirkščiai. Restauravimo likučiai kaip rezervate liko muziejuose kaip eksponatų restauravimas ir Gudyno restauravimo centre bet ten taip pat tik kilnojamų vertybių. Tuo metu istoriniai pastatai siaubiami kasdien vis atsikratydami(atkratomi, nuvalomi, nugramdomi) nuo istorinių sluoksnių, tapybų, lipdinių, arba iš viso nugriaunami, kad nesikankintų.
Vienoje kaimyninėje šalyje jau taip buvo revoliucijos ir postrevoliucijos laikais. O pas mus kokia revoliucija? Ar tai ėjimas į Europą? Būstų ir ofisų statytojai pelno iš to darytojai kartus su statybininkais kaip tos melžėjos Rusijoje 1917 m. su laužtuvais ir buldozeriais įsiveržė į bažnyčias ir iš pradžių sulaužė altorius, sudegino ikonostasus, išgrobstė žvakides, o po to ir pačias cerkves sugriovė, jų vietoje pastatydami atseit kultūros rūmus. Taip ir dabar Lietuvoje elgiamasi su paveldu.

palyginti menkai issilavine, bet materialiai prasisuke ir prasisieke zmones rupintusi kulturiniu paveldu! Aisku, isimciu yra, bet jos tik patvirtina taisykle. Apie pilietine sazine dabartinemis Lietuvos salygomis kalbeti isvis neverta. O kas yra tas pats kulturos minstras? Ogi taip pat verslininkas, talentingas festivaliu organizatorius, tik jau ne kulturos zmogus, nors ir krimtes muzikos mokslus. Deja, dar ne greit verslas ir kultura susijungs kuriame nors viename asmenyje. Tuomet jau gali nebuti ka ir saugoti.

imtis radikalių priemonių ir išvalyti Lietuvą nuo parazitų, naikinančių paveldo vertybes. Vandalai atėmė iš mūsų tautos istoriją, pavertė mus visos civilizuotos Europos pajuokos objektais.

Taigi ieškokite tų žmonių kurie "išvežė"ir rasite kur padėjo.Jie tikrai yra ir krosnis ir žaliuzės,išlys per kokią nors "gyvenimo parodijos"laidą.Šeimininkai sėdės ir aiškins :ai radome tai ir priglaudėme.

Manai, kad lenkai nusisamdys "Vilniaus (Wilno) restauratorius" , o jie viską suniokos?

Klaipėdoje paveldosaugos krizė. Barbarizmas! Tačiau Vilniuje, Pacų rūmus, esančius per 300-400 metrų nuo Lietuvos valstybinės paminklosaugos komisijos, kuri taip dergia klaipėdėčius už aplaidumą, ministras Butkevičius su Lietuvos pašto debilais pardavė Lenkijai. Ta Komisija net neregavo! Kodėl? Arba ten nupirkti, arba neišmanėliai, nežinantys Lietuvos istorijos. Jei Pacų rūmai nebus grąžinti Lietuvos valstybei, tą Komisiją ir Kultūros ministeriją reikia išvaikyti ar išvežti į Karijotiškes.

Kiek girdėjau galima pasirašyt "Roadijo 9" studijoj Vėtrungėj (berods 13 aukštas) ir Kalvystės muziejuje.

Tame, ka sakote, teoriskai yra tiesos, bet poraktikoje matome kitoki radikalizma - nivileliuojanti brutalu ir primityvu "stampovkiu" kaisiojima.

to Radikalizmas visada iracionalus
Kiekvienas turi savo vietą. Naujoji "architektūra" taip pat.
Dabar Lietuvoje architektų nėra. Yra tik statybos inžinieriai ar kažkas panašaus, bet ne architektai. Kiekvienas archtektas turi ysikalt sau galvon M. Šulco mintis: "statyba, tenkinant vien buitinius poreikius, dar nėra architektūra". O dabar nauoji "architektūra" tik tenkina užsakovų poreikius.

Radikalus paveldosaugizmas visada labai stipriai išplečia senamiesčio ribas, trobeles, griuvenas ir šabakštynus įvardija kaip vertingus objektus. Jie nori miestą paversti rezervatu, jie nori užkonservuoti mūsų gyvenimą. Nes naujos formos, naujos idėjos jiems nesuprantamos, tik viskas, kas sena, jiems suprantama. Suprasti naujo jie nenori , nesugeba, bijo. Štai iš čia atsiranda panieka naujai architektūrai, noras atimti iš jos visas teises būti miesto siluete, noras ją nustumti kuo toliau nuo miesto veido.
Dažnai žmonės, norintys vaidinti intelektualius, persiima panašia retorika, t.y. naujus pastatus pradeda įvardinėti dežutėmis, bjauriais,monstriškais, teigia, kad jie "užgoš, sužalos, atims savitumą". Ar patys supranta, ką šneka? Jie niekaip negali pagrįsti šių teiginių.