• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Penktadalis Lietuvos gyventojų nenorėtų, kad jų kaimynystėje gyventų žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia, beveik pusė tam neprieštarautų, ketvirtadienį pranešė Centrinė projektų valdymo agentūra.

Penktadalis Lietuvos gyventojų nenorėtų, kad jų kaimynystėje gyventų žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia, beveik pusė tam neprieštarautų, ketvirtadienį pranešė Centrinė projektų valdymo agentūra.

REKLAMA

Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės apklausa rodo, kad 47 proc. gyventojų neprieštarautų, jei jų kaimynystėje gyventų žmonės, turintys intelekto ar psichosocialinę negalią.

Vilniaus universiteto profesoriaus, vaikų ir paauglių psichiatro, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus Dainiaus Pūro teigimu, apklausos rezultatai rodo, kad „Lietuvos visuomenė, nors ir lėtokai, bet vis tik sveiksta nuo visokių prietarų ir baimių“.

Apklausos duomenimis, 22 proc. respondentų nenorėtų gyventi šalia tokių žmonių dėl, jų nuomone, sunkiai prognozuojamo jų elgesio ir galimo pavojaus.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai rodo kitą medalio pusę – kad dar yra žmonių, kurie galvoja, kad žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia yra pavojingi, keliantys grėsmę aplinkiniams. Pagrindinė tokio nepagrįsto įsitikinimo priežastis – žinių stoka ir pasekmė fakto, kad daug metų tokie žmonės buvo atskirti nuo visuomenės“, – kalbėjo D. Pūras.

REKLAMA

10 proc. apklausos dalyvių nenorėtų gyventi žmonių su minėtomis negaliomis kaimynystėje, nes jaustųsi nejaukiai bendraudami su tokiais žmonėmis, o 7 proc. nenorėtų, kad tokias negalias matytų jų vaikai.

Anot D. Pūro, visuomenės, kurioms trūksta brandumo, dažnai manipuliuojamos tuo, kad nuo visko reikia apsaugoti vaikus.

„Todėl remiantis noru siekti vaikų saugumo, dažnai priimami sprendimai, kurie nieko bendra su vaikų saugumu neturi – taip tiesiog siekiama riboti pažeidžiamų grupių teises, taip pat ir žmonių su negalia teises“, – rašoma pranešime.

REKLAMA
REKLAMA

Tyrimo duomenys taip pat rodo, kad 6 proc. apklaustųjų nemano, jog žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia gali būti visaverčiai visuomenės nariai. 

22 proc. respondentų, kurie neturi nuomonės šiuo klausimu, D. Pūras įvertino kaip abejingą visuomenės pusę. Jo nuomone, su šia visuomenės dalimi būtina bendrauti.

„Reikia edukuoti ir plačiąją visuomenę, ir kryptingai dirbti su konkrečiomis piliečių grupėmis, pavyzdžiui, su bendruomene, kurios kaimynystėje planuojama turėti bendruomeninio pobūdžio paslaugas žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia – grupinius namus keletui tokių žmonių. Svarbu didinti pasitikėjimą tarp piliečių ir valdžios, siekiant permainų“, – kalbėjo Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius.

Pernai gruodį atliktoje apklausoje dalyvavo 1010 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų