REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kaunietė Dalia Grakulskytė (32) marketingo specialistė ir lektorė, daugiausia dėmesio skirianti duomenų analitikai ir duomenų panaudojimui skaitmeninėje rinkodaroje, sudidūrė su negailestingu likimu – moteris 2018-ų metų vasarą sužinojo, kad serga ŽIV (žmogaus imunodeficito virusu).

Kaunietė Dalia Grakulskytė (32) marketingo specialistė ir lektorė, daugiausia dėmesio skirianti duomenų analitikai ir duomenų panaudojimui skaitmeninėje rinkodaroje, sudidūrė su negailestingu likimu – moteris 2018-ų metų vasarą sužinojo, kad serga ŽIV (žmogaus imunodeficito virusu).

REKLAMA

Moteris gydosi kasdien išgerdama po tabletę antiretrovirusinių vaistų. Dalios tyrimai rodo, kad jos kraujyje CD4 ląstelėse, kurias naikina ŽIV virusas, jo nėra. Šis statusas oficialiai vadinamas „U=U“ , t.y. „Neužkrečiamas, neperduodamas“.  

„Gaudami ART antiretrovirusinę terapiją žmonės gali gyventi visavertį gyvenimą, gimdyti sveikus vaikus. O svarbiausia – iki minimumo sumažėja rizika užkrėsti kitus žmones.   

ART dėka pavyko suvaldyti ŽIV plitimą ir mirtingumą net tokiuose regionuose kaip Pietų Afrika, kur užsikrėtęs šiuo virusu yra kas penktas žmogus“, – sako ji.   

REKLAMA
REKLAMA

Apie ligą sužinojo netikėtai

Dalia Grakulskytė sako, kad kiekvieną vasarą profilaktiškai tirdavosi sveikatą, darydavosi kraujo tyrimus. Per kasmetinius profilaktinius kraujo tyrimus gavo atsakymą – ŽIV teigiamas.   

REKLAMA

„Mano savijauta buvo normali, jaučiausi visiškai sveika, tad pradžioje negalėjau patikėti, po to ištiko didžiulis šokas. Tiesa, vėliau prisiminiau, kad keletą dienų esu jautusi peršalimo ar gripo simptomus.   

Vėliau sužinojau, kad labai daug ŽIV infekuotų žmonių yra po užsikrėtimo jautę tą patį, tiesa, dauguma tai palaiko eiliniu persišaldymu ir pamiršta. 

Gydymas ART pradėtas nedelsiant. Išskyrus kraujo tyrimus, jokių specialių papildomų tyrimų ar procedūrų nereikia. Turiu pasakyti, kad Lietuvoje taikoma tokia pat ART terapija, kaip ir Vakarų šalyse, ji yra nemokama. Tikrai galime džiaugtis, kad gydymas prieinamas visiems sergantiems“, – teigia ji.   

REKLAMA
REKLAMA

Moteris prisimena ir gyvenimą pakeitusį etapą – gyvendama Anglijoje įsimylėjo ir ilgą laiką draugavo su anglu. Jos teigimu, jie buvo graži, romantiška pora. Tačiau vieną dieną, po beveik metų draugystės, sužinojo, kad serga ŽIV. Moteris suprato, kad užsikrėtė nuo savo mylimojo.  

„Negalėjau patikėti ir įsivaizduoti, kad ŽIV gali nešioti žmonės, kurie priklauso vidurinei ar aukštesnei visuomenės klasei ir gyvena normalų gyvenimą.   

Iki šiol manau, kad ne tik man, tačiau bet kuriai įsimylėjusiai moteriai būtų nesuvokiama, kad dailus, išsilavinęs vyriškis, puikiai besijaučiantis ir sveikai atrodantis, gali „padovanoti“ ŽIV“, – teigia ji.   

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Prisiminti – skaudu

Dalia atsimena, kad su artimaisiais teko sunkiai „dirbti“. Moteriai patyrusiai stiprų stresą, reikėjo juos raminti, atlikti nemažą šviečiamąjį darbą, kol jie į ligą pradėjo žiūrėti ramiai.  

Dalia sako, kad šiuo metu net juokas ima prisiminus, kai artimi žmonės bijodavo vaišinti arbata iš savo puodelių, nors nėra jokios galimybės perduoti ŽIV per indus, juolab, jei žmogus gydosi.  

„Įsivaizduokite dvidešimt penkerių metų moterį, auginančią vaiką, kuriančią gražius santykius ir daug žadančią karjerą.   

Prisipažinsiu, sužinojus mano pasaulis griuvo. Išgyvenau didžiulę mirties baimę. Reikėjo laiko ir išminties, kad imčiau blaiviai vertinti situaciją. Laimei, buvau pradėta gydyti netrukus.  

REKLAMA

Nesuprantu, kodėl mūsų dienomis, kuomet yra puikūs vaistai, padedantys gyventi sveikai ir ilgai daugeliui žmonių, tiek sergančių, tiek jų bijančių, vis dar atrodo, kad ŽIV ir AIDS, kaip prieš tris dešimtmečius, gali per kelerius metus „suvalgyti“ žmogų.  

Man pačiai susirgus pirmiausia iškilo tragiška Freddie Mercury istorija. Įdomu, kodėl žmonės labiau linkę prisiminti Freddie Mercury, o ne Magicą Johnsoną, kuris taip pat serga ŽIV, tačiau laiku gavo gydymą ir galėjo sėkmingai tęsti sportinę karjerą, maža to, prisidėjo prie švietimo apie ŽIV turėdamas drąsos pasakoti savo istoriją kitiems“, – sako ji.  

ŽIV – nėra gyvenimo nuosprendis

Dalia Grakulskytė sako, kad nepalūžti padėjo jos pačios sąmoningas sprendimas gyventi visavertį gyvenimą ir nustoti pykti ant savęs dėl to, kad „ištraukė ne tą loterijos bilietą“.  

REKLAMA

Kaunietė pasakoja, kad fiziškai medikai ir vaistai padeda gyventi ŽIV infekuotiesiems normalų gyvenimą, gerai jaustis, gimdyti sveikus vaikus ir neužkrėsti savo partnerio.   

„Psichologiškai viskas kiek sudėtingiau. Negalima leisti, kad liga būtų pateisinimas ko nors nedaryti dėl savęs ir dėl savo artimųjų.   

Turbūt labiausiai man padeda mano pačios pastangos augti kaip žmogui ir kaip profesionalei. Kurti gražius santykius su šeima ir draugais, stengtis dėl kitų nepamirštant savęs.  

Dalyvauti bendruomeniniame gyvenime. Ir tuomet mane aplanko pilnatvės jausmas, kad šiame gyvenime turiu labai daug, esu apsupta puikių žmonių, o ŽIV... kam apie tai išvis galvoti ilgiau nei užtrunka ryte nuryti tabletę?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Keisčiausia, kad giliai viduje turiu pripažinti: kova su ŽIV sustiprino mane kaip žmogų, turiu daugiau vidinės jėgos kovoti su kitais gyvenimo sunkumais nei iki ligos“, – teigia ji.  

Tenka susidurti su klaidingu visuomenės požiūriu

Moteris sako, kad požiūris yra dvejopas. Viena dalis visuomenės smerkia visus sergančiuosius ŽIV, visiems be išimties klijuoja pasileidėlių, narkomanų ir kitų nusidėjėlių etiketes.   

„Pripažinkime, tai neretai yra ta dalis visuomenės, kuri ir nuo smurto nukentėjusias moteris apibūdina kaip „pačios kaltos“, ir blogą valdžią norėtų sušaudyti, o ne perrinkti demokratiniuose rinkimuose“, – sako ji.   

REKLAMA

Dalia Grakulskytė sako, kad tokiems žmonėms vien švietimo apie ŽIV ir įvairių mitų griovimų iniciatyvų neužteks. Kita dalis visuomenės, labai dažnai tai yra jaunesni ir labiau išsilavinę žmonės, žvelgia natūraliai.   

„Jie nedalija mums sentimentalios užuojautos, tačiau žiūri į mus kaip į visus žmones, bendrauja pagal tai, su kokiomis asmenybėmis jie susiduria, o ne pagal tai, kokiomis ligomis jie serga. Manau, geriausias požiūris į infekuotąjį yra būtent toks – nekreipti dėmesio į mūsų nešiojamą ŽIV.  

Mūsų sveikata pasirūpins medikai, mes nieko neužkrėsime nei paduodami rankas, nei bučiuodamiesi. Respiratoriai bendraujant su mumis tikrai nereikalingi“, – teigia ji.   

REKLAMA

Kaunietė sako, kad pažįsta keletą labai išsilavinusių ir nemažai pasiekusių žavių moterų, kurios taip pat serga ŽIV. Moteris dalijasi, kad minėtos moterys nėra vartojusios narkotikų ar beatodairiškai keitusios partnerius.   

„Tiesiog taip, kaip ir aš, ištraukė ne tą bilietą. Jos nedrįsta apie savo situaciją pasipasakoti net artimiausiems žmonėms, nes bijo atstūmimo ir pasmerkimo.   

Lietuvoje oficialiai registruota 3800 sergančiųjų ŽIV, ir bijau pagalvoti, kiek daug iš jų išgyvena giluminę vienatvę, nedrįsdami kalbėti apie savo ligą net su pačiais artimiausiais žmonėmis“, – sako ji. 

Šiaip darantis profilaktiškai bendrus kraujo tyrimus,ŽIV nenustatysi,vadinasi buvo įtarimų,sveikatos tam tikrų nusiskundimų,todėl ligos buvo ieškoma,todėl nereikia rašyti kad apie ligą sužinojo netyčia
laiminga, kad užsikrėtė ŽIV. Moterys nepraleiskit progos pasireklamuoti jeigu susergat sifiliu, bet būtinai įdėkite nuotraukas ir tų, su kuriais santykiavote.
vis tiek ziauru:(
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų