• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Buvę policijos vadovai sako, kad 1990-1991 metais nekreipė dėmesio į sovietų karių siūlymus patruliuoti kartu kartu. Dėl šalyje susiklosčiusios įtemptos situacijos policijos pareigūnams be poilsio teko dirbti paromis ir tiesiog gyventi darbo kabinetuose.

Buvę policijos vadovai sako, kad 1990-1991 metais nekreipė dėmesio į sovietų karių siūlymus patruliuoti kartu kartu. Dėl šalyje susiklosčiusios įtemptos situacijos policijos pareigūnams be poilsio teko dirbti paromis ir tiesiog gyventi darbo kabinetuose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sausio 13-osios įvykių byloje antradienį buvo apklaustas tuometinis Vilniaus policijos vadovas Vytautas Leipus.

REKLAMA

V. Leipus Vilniaus apygardos teismui pasakojo, kad nuo 1990 spalio pradėjo dirbti tuometinės Vilniaus milicijos valdybos viršininku.

„Pirmas susidūrimas (su sovietų karinėmis struktūromis-BNS) įvyko, kai miesto taryba priėmė sprendimą 1990 lapkričio 7 dieną neleisti parado mieste. Per naktį pakeitėme eismą miesto centre, pakeitimas po šiai dienai gyvas“, – pasakojo V. Leipus.

REKLAMA
REKLAMA

Po Sausio 13-osios įvykių sostinės policijos vadovui teko apsigyventi savo kabinete, tai truko iki kovo.

„Visą parą reikėjo jausti, kas vyksta, duoti komandas, vadovauti visai miesto milicijai. Šeima gyveno kitur, nebuvo galimybių važinėti“, – prisiminė V. Leipus.

Jis teismui sakė, kad jam teko bendrauti su karininkais iš Maskvos. Sovietų kariškiai besikuriančios Lietuvos policijos pareigūnus bandė įkalbėti patruliuoti kartu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

V. Leipus prisiminė pas tuometinį vidaus reikalų ministrą Marijoną Misiukonį įvykusį jo ir kariškių susitikimą.

„Mane pakvietė, ministras pasakė, kad esu miesto milicijos viršininkas, paskirtas miesto tarybos. Pasakiau, kad mūsų sprendimas paprastas – mums jūsų pagalbos nereikia, mes su jumis nepatruliuosim. Ministras man nusišypsojo“, – apie susitikimą teismui pasakojo V. Leipus.

REKLAMA

V. Leipus sako, kad teko bendrauti su miesto kariniu komendantu Grigorijumi Belousu.

„Jis buvo lojalus Lietuvai. Komendantas buvo ne visiškai karininkas, kokį įsivaizduojam. Jis buvo meniškos sielos, skyrėsi iš kitų. Jo dėka išvengėm nemalonių dalykų – jis mus perspėdavo apie planuojamas operacijas“, – sakė V. Leipus. Jis priminė, kad šis komendantas Vilniaus policijai perdavė areštinės pastatą T. Kosciuškos gatvėje, patalpos nebuvo suniokotos.

REKLAMA

G. Belousui Sausio 13-osios byloje yra pareikšti kaltinimai. Generalinė prokuratūra mano, kad G. Belousas atsakingas už savo pavaldinių siautėjimą keliuose per komendanto valandą. Kariai stabdė ir baugino civilius, pareigūnus žalodavo, apvogdavo.

„Nekreipėm dėmesio į komendanto valandą ir dirbom savo darbus. Jie tyčiodavosi iš mūsų darbo, stabdė mašinas, parklupdydavo“, – pasakojo V. Leipus. Jis priminė, kad vienas policijos vairuotojas, norėdamas išvengti nemalonumų, vežiodavosi dvi kepures – vieną su Gedimino stulpais, kitą – su sovietinės milicijos kokarda.

Teismo posėdyje buvo apklaustas įvairiais laikotarpiais aukštas pareigas Lietuvos policijoje ėjęs Visvaldas Račkauskas. 1991 sausį jis dirbo VRM Šeštojo skyriaus, kuris kovojo su organizuotu nusikalstamumu, viršininko pavaduotoju.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų