Nuo 2008 metų darbo vietų apdirbamosios pramonės sektoriuje Lietuvoje sumažėjo trečdaliu. Darbo vietų su pramone susijusiose srityse vis labiau mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Prognozuojama, kad ši tendencija išliks ir ateityje, – mažėjant darbuotojų poreikiui pramonėje jų vis daugiau reikės elektroninių paslaugų srityje.
Nyksta darbo vietos
Mūsų dienomis rutininės operacijos automotizuojasi, robotizuojasi. „Daugybę seniau įprastų operacijų pramonėje ir paslaugų sferoje keičia tokios, kurioms atlikti naudojamos tam tikros elektroninės ir informacinės sistemos. Pats paprasčiausias pavyzdys – bankai, kur vis didesnė dalis paslaugų teikiama būtent elektroniniu būdu per savitarną.
Natūraliai tose srityse nyksta ir darbo vietos, tačiau jas kuria automatizuoti ar skaitmeninti procesus gebančios ir juos efektyviai naudojančios bendrovės. Tad ateityje darbo rinkai reikės visai kitokių įgūdžių, nei reikėjo vakar, ir ypač padidės darbuotojų, turinčių gerus įgūdžius dirbti su elektroninėmis paslaugomis, duomenimis ir procesų valdymu susijusiose srityse, poreikis“, – darbo rinkos prognozę pateikia „Infobalt“ inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis.
Šios tendencijos rodo, kad geras skaitmeninių technologijų išmanymas tampa būtina sąlyga kone kiekvienam darbuotojui, jei jis nori išlikti konkurencingas ateities darbo rinkoje.
Mokyklose – skaitmeninio pasaulio čiabuviai
Tačiau A. Plečkaitis pastebi paradoksą: dabartinė jaunoji karta Lietuvoje gerus informacinių technologijų naudojimo įgūdžius dažniausiai įgyja ne mokykloje (ten įgyja tik dalį žinių), bet savo bendraamžių ar namų aplinkoje. Taip yra todėl, kad dauguma mokytojų Lietuvoje visai nesinaudoja skaitmeninėmis technologijomis savo pamokose arba naudojasi jomis per mažai.
Tai patvirtina ir neseniai atlikti Europos agentūros „Eurydice“ tyrimai, kurių metu 50–70 proc. Lietuvos 4–8 klasių mokinių pripažino, kad niekada nesinaudojo kompiuteriais gamtos mokslų pamokose vykdydami eksperimentus, tyrinėdami reiškinius, nors nacionaliniai strateginiai dokumentai tai rekomenduoja.
„Deja, turime dar nedaug mokytojų, kurie laisvai naudojasi technologijomis ir gali lanksčiai, išradingai ir efektyviai panaudoti jas dėstydami savo dalyką vaikams. Tokių mokytojų daugėja, bet labai pamažu, – priduria A. Plečkaitis. – Tuo tarpu girdime pareiškimus, kad geram mokytojui užtenka ir lentos su kreida, nors vis aiškiau matome, kad neįvaldę naujų technologijų mokytojai smarkiai rizikuoja tiesiog nepasiekti dalies savo mokinių. Pastarieji kasdien gauna informaciją, ja dalijasi ir mokosi – tiesa, dažniausiai su mokyklos programa nesusijusių dalykų – būtent skaitmeninių technologijų pagalba ir dėl to jau yra vadinami „skaitmeninio pasaulio čiabuvių“ karta.“
Mokytojai ryžtasi pokyčiams
Atsižvelgiant į šias tendencijas ir didėjantį gerų skaitmeninio raštingumo gebėjimų poreikį praktiškai bet kurioje šalies ūkio srityje, Lietuvoje nuo praėjusių metų rugpjūčio iki šių metų sausio vykdoma didelio masto skaitmeninių mokymų programa „Samsung“ Mokykla ateičiai“, kurios metu kvalifikuoti ekspertai padėjo mokytojams tobulinti savo skaitmeninio raštingumo kompetenciją ir išmokti įvairių būdų, kaip taikyti naujas technologijas pamokose.
Kaip teigia Vaidas Bielinis, „Samsung Electronics Baltics“ technologinių sprendimų ekspertas švietimui, šiandieninėje mokykloje įgyti gebėjimai yra tiesiogiai susiję su jaunimo konkurencingumu darbo rinkoje. „Mūsų, kaip technologijų kompanijos, tikslas šiuo atveju yra parodyti, kad informacinės technologijos yra ne tik žaidimo, bet ir mokymo priemonė, galinti turėti labai didelę vertę“, – pažymi V. Bielinis.
Labai svarbu, kad technologijų naudojimas mokykloje nebūtų savitikslis, tik dėl „varnelės“. Tai pasiteisina tik tuomet, kai mokytojas aiškiai suvokia, kokią pridėtinę vertę duoda jo naudojamos naujosios technologijos. „Šie nauji dalykai sunkiai skinasi kelią todėl, kad iš pradžių tai reikalauja iš mokytojo daugiau laiko ir išmanymo, reikia ir tam tikrų technikos priemonių, tačiau vėliau rezultatas būna labai geras. Ir džiugu, kad yra ir labai entuziastingų mokytojų, kurie pamokose išdarinėja tokius dalykus, kad net gerąja prasme pašiurpsti ir imi pavydėti mokiniams – kaip jiems yra gerai ir kaip mums, senesnių kartų atstovams, buvo blogai su tais mediniais žaislais“, – pabrėžia Švietimo informacinių technologijų centro direktoriaus pavaduotojas Mantas Masaitis.
