• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 Edmundas Jakilaitis, LRT Televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt

 Edmundas Jakilaitis, LRT Televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt

REKLAMA

Biudžetas priimtas, bet ne visai – Seimas dėl jo dar kartą balsuos ketvirtadienį. Paskubomis priimtos Nekilnojamojo turto įstatymo pataisos, kurių teisėtumu ekspertai abejoja. Nepritarta ir konservatorių iniciatyvai per metus grąžinti sumažintas pensijas. Apie tai pokalbis LRT Televizijos laidoje „Dėmesio centre“ su Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi.

REKLAMA
REKLAMA

– Pone premjere, kodėl Jūs ir valdančioji dauguma nepritarėte opozicijos siūlymui jau kitais metais kompensuoti sumažintas pensijas ir padėti tašką?

REKLAMA

– Iš konservatorių tokio pasiūlymo nesitikėjau. Jeigu mes turėtume viršplaninių pajamų valstybės biudžete ar „Sodros“ biudžete, jokių problemų nebūtų, mes kitais metais išmokėtume. Bet konservatoriai siūlo visą kompensaciją išmokėti skolintais pinigais. Tokiu atveju mes padidintume valstybės skolą, taip pat ir skolos aptarnavimo išlaidas.

– Tačiau dabar skolintis galbūt naudingiau nei 2016 metais, nes dabar Lietuva gali gana pigiai pasiskolinti – kad ir už 2 ar šiek tiek daugiau procentų?

REKLAMA
REKLAMA

– Ekonomistai ir finansininkai turi žinoti, kad pats blogiausias kelias yra skolintais pinigais didinti darbo užmokestį ar pensijas.

– Tačiau šiuo atveju kalbame ne apie pensijų didinimą, o kompensavimą?

– Tai tas pats. Visos lėšos, kurios bus išmokėtos pensininkams, jos bus naudojamos daugiausia vartojimui. Ir jos negaunamos į biudžetus sukuriant naują pridedamąją vertę. Ekonomika yra ciklas, ir reikia suvokti, kad grėsmė mažos šalies ekonomikai atsiranda tada, kai mes skolintas lėšas naudojame kad ir kompensacijoms.

– Tačiau ir kitų, ir 2016 metų biudžetas taip pat bus deficitinis, vistiek reikės skolintis?

– Taip, tačiau valstybės skola kasmet mažėja.

– Bet pensijų kompensavimui skirti pinigai jau įskaičiuoti į biudžeto deficitą.

– Na ir kas? Jie įskaičiuoti tik į fiskalinį deficitą. Ir šiuo atveju reikia žiūrėti ne tik fiskaliniu, bet ir makroekonominiu lygiu. Ekonomikos tvarumas vertinamas pagal šiuos dalykus: jeigu darbo užmokestis auga sparčiau negu darbo našumas, tai jau yra perspėjimas. Kitas dalykas, ar privačiame sektoriuje skolinimasis mažėja, ar yra stabilus. Lietuvoje šiuo metu privačiame sektoriuje skolinimasis mažėja, realios žmonių pajamos auga. Ir valstybės skola nedidėja, nes mes dabar tik refinansuojame paskolas. Matome, kad ir pensijas, ir socialines išmokas, ir darbo užmokestį galime didinti. Mes einame tvarios ekonomikos garantavimo keliu. Kitų sprendimų nebus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

– Bet ar tai nėra politinis klausimas, orientuotas į 2016 metų Seimo rinkimus? Kad gera žinia, kurią neša Jūsų vadovaujama Vyriausybė – tai yra moka už tai, ką padarė ankstesnė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė – tęstųsi ilgiau kuo ilgiau. Tada Jūs galėtumėte sakyti, kad net 2016 metais vis dar srebiate Kubiliaus privirtą košę. Ar ne taip?

– Jūs iš manęs neišgirstumėte nei Kubiliaus pavardės, nei konservatorių partijos pavadinimo. Tačiau kai aš sulaukiu nepagrįstos kritikos, tada esu priverčiamas išsakyti, kas buvo blogai padaryta. Nes padarytos klaidos šiandien mus verčia daryti tam tikras investicijas ne į ateitį, bet ir praeitį. Tą visuomenė turi žinoti. Be to, aš politinių sprendimų nepriiminėsiu.

REKLAMA

– Antradienį buvo priimtos Nekilnojamojo turto įstatymo pataisos, sumažinančios neapmokestinamą nekilnojamojo turto vertę iki 760 tūkstančių litų. Įstatymas įsigalioja nuo kitų metų sausio. Jūs taip pat balsavote už šį įstatymą Seime. Tačiau ekspertai sako, kad priimtos pataisos pažeidžia Mokesčių administravimo ir Teisėkūros pagrindų įstatymus, kurie numato, kad mokesčių įstatymai turi įsigalioti praėjus 6 mėnesiams nuo priėmimo, išskyrus atvejus, kai mokesčių pakeitimai priimami kartu su biudžetu. Tačiau šiuo atveju taip nėra, nes pajamos iš šio mokesčio biudžete nenumatytos, šio įstatymo pataisos pateiktos anksčiau. Priėmėte neteisėtą įstatymą?

REKLAMA

– Šis įstatymas poveikį įplaukoms turės 2016 metais. Administruojant nekilnojamąjį turtą kitąmet jo netaikysime, tai bus daroma 2016 metais, kai kitąmet bus suskaičiuota nekilnojamojo turto vertė. Įstatymas įsigalios tik po metų.

– Bet mokestis bus skaičiuojamas už 2015 metus, nes pataisos įsigalioja jau po kelių savaičių?

– Taip, įsigalioja po kelių savaičių, bet realiai pradės veikti nuo kitų metų liepos. Jokių grėsmių ir pavojų čia nematau. Pataisos palies apie puspenkto tūkstančio žmonių. Tai mokestis turtingiesiems. Jeigu nekilnojamojo turto vertė bus, pavyzdžiui, milijonas litų, tai puse procento bus apmokestinta tik 240 tūkstančių litų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

– Kai anksčiau buvo įvedamas mokestis už milijoną litų viršijantį nekilnojamąjį turtą, tikėtasi surinkti apie 17 milijonų litų, tačiau surinkta viso labo 5 milijonai. Ar verta priiminėti tokius įstatymus? Juk netgi jų adminstravimas per brangiai kainuoja?

– Tik 5 milijonai surinkti todėl, kad vertinant turtą nelabai paisyta rinkos sąlygų, buvo nustatoma ne rinkos vertė. Kitais metais bus atliktas naujas nekilnojamojo turto vertinimas, ir 2016 metais planuojame gauti apie 15 milijonų litų. Svarbiausia, kad turtas būtų suregistruotas, kad žinotume, kiek yra neregistruoto turto ir kokia yra gyventojų nekilnojamojo turto vertė.

REKLAMA

– O be mokesčio tokių dalykų sužinoti neįmanoma?

– Laikomės krypties, kad turtingieji bent šiek tiek susimokėtų.

– Tačiau turbūt Jūs prisimenate precedentus, kurių būta anksčiau, kai vyresni žmonės ėmė dovanoti nekilnojamąjį turtą savo vaikams, kitiems giminaičiams, siekdami išvengti mokesčio. Tai rodo ir mokesčio surinkimas – tik 5 milijonai, nors buvo planuojama trigubai daugiau. Ar čia nėra mokestis vardan mokesčio?

– Ne. Beveik visos Europos Sąjungos šalys tokį mokestį turi. Mes elgiamės labai atsakingai ir atsargiai, rajonuose gyvenantys žmonės tikrai jokių mokesčių nemokės, tai bus labiau didmiesčiuose gyvenančiųjų mokestis. Manau, mes einame teisingu solidarumo keliu.

REKLAMA

– Europos Sąjungoje yra įvairių mokesčių, tačiau nebūtina jų visų taikyti ir Lietuvoje. Dar vienas dalykas – ketvirtadienį Seime bus iš naujo balsuojama už biudžetą dėl kelių iniciatyvų. Viena jų – liberalų siūlymas nuo kitų mokslo metų kiekvienam moksleiviui skirti 15 eurų popamokinei veiklai. Pasiūlymui pritarta, tam reikės 11,2 milijonų litų. Nejaugi tai bloga iniciatyva? Juk tereikia keliais procentais sumažinti komandiruočių išlaidas ir atsirastų pinigų moksleivių popamokinei veiklai?

– Dėl viso biudžeto balsuoti nereikės. Jį priimant buvo pažeistos procedūros, nes pataisos dėl papildomų išlaidų mokiniams, kultūros darbuotojams buvo parengtos nesilaikant tvarkos. Jei yra siūlymas didinti išlaidas ir nurodoma, kad tam pajamų galima rasti mažinant valdymui skirtas lėšas, turėjo būti nurodyta, kuriems asignavimų valdytojams ir kiek konkrečiai bus mažinama.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

– Tačiau tai galima buvo padaryti ir praėjusį ketvirtadienį. Reikėjo siūlyti patikslinti ką tik minėtus dalykus, juk idėja gera?

– Mes siūlėme, bet niekas negirdėjo. Manau, tai galėsime padaryti šį ketvirtadienį. Pataisos dėl išlaidų didinimo mokiniams, kultūros darbuotojams liks, tik reikia viską sutvarkyti pagal Seimo statuto reikalavimus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų