Europos socialistų partija pradėjo savo rinkimų į Europos Parlamentą kampaniją, akcentuodama pagrindinius savo politinės filosofijos principus: darbuotojų teisių apsaugą, atlyginimų užtikrinimą ir kovą su klimato kaita.
„Kraštutiniai dešinieji yra nuodai demokratijai. Jie neturi jokio kito projekto, kaip tik sunaikinti demokratiją ir mūsų bendrą socialinę Europą“, – sakė Liuksemburgo ES komisaras Nicolas Schmitas, išrinktas kampanijos veidu ir kandidatu mesti iššūkį savo viršininkei, Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen.
„Vietoj to mes, socialistai, nešame vilties žinią, norime kurti naują Europą, kuri saugo ir įtraukia“, – sakė N. Schmitas.
Apklausos rodo pokytį
Pagal dabartines prognozes, pavyzdžiui, portalo „Politico“ „Poll of Polls“, apklausos rodo, kad birželį vyksiančiame balsavime Parlamente laimės ir kraštutiniai dešinieji, ir nacionalistiniai dešinieji. Tačiau centro kairiųjų socialistų ir demokratų frakcija Europos įstatymų leidžiamojoje valdžioje turėtų išlaikyti maždaug tą patį vietų skaičių, nors atotrūkis tarp jų ir stipresnių centro dešiniųjų jėgų, atrodo, didės.
N. Schmitas ėmėsi kovos su Ursula‘os von der Leyen centro dešiniosios Europos Liaudies partijos (EPP) partiečiais ir liberalais, ragindamas juos laikytis politinio spektro centro ir kaltindamas juos pavojingu ir neatsakingu kraštutinių dešiniųjų normalizavimu tokiose šalyse kaip Italija ir Nyderlandai.
„Būkite nuoseklūs patys su savimi, likite ištikimi savo istorijai, savo europiniams įsipareigojimams“, – ragino liuksemburgietis.
Nemalonią situaciją kairiesiems rodo apklausos rezultatai, kurie parodo kraštutinių dešiniųjų rinkėjų proveržį kai kuriuose paskutiniuose tikruosiuose kairiųjų galios bastionuose Europos Sąjungoje, t. y. Vokietijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje.
Kampanijos prioritetai
Italijos demokratų partijos lyderė Elly Schlein pasiuntė panašų įspėjamąjį šūvį konservatoriams, kurie jos šalyje valdo kartu su dviem tolimesnėmis dešiniosiomis partijomis.
„Kur yra EPP riba?“ – klausė ji.
„Pačiai Europos sielai gresia pavojus“, – perspėjo Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas.
Dvi dienas Romoje vykusiame susitikime politikai ieškojo idėjų ir strategijų, kaip pakeisti kreivę.
„Turėtume reaguoti į mūsų piliečių nerimą. Pirmasis rūpestis yra perkamoji galia“, – sakė Belgijos socialistų partijos lyderis Elio Di Rupo, pažymėjęs, kad kraštutiniai dešinieji daugiausiai balsų renka jo šalies Flandrijos regione.
Politikas pridūrė, kad ES turėtų padėti padidinti minimalų atlyginimą. Kitos dvi pagrindinės kampanijos temos turėtų būti saugumas ir aplinka, sakė jis.
Kita strategija – išplėsti savo partijų ratą. Nyderlanduose Darbo partija rinkimuose kovoja kartu su Žaliųjų partija, o Europos Parlamento (EP) nariai suvažiavimo užkulisiuose palankiai kalbėjo apie Italijos „5 žvaigždučių judėjimą“, kuris kada nors kartu su jais dalyvaus Europos Parlamento rinkimuose, nepaisant klausimų dėl šios partijos pozicijos dėl karo Ukrainoje.
Keičia strategiją
Vienas iš Vokietijos socialdemokratų lyderių Larsas Klingbeilas teigė, kad kampanijos prioritetai turėtų būti žmonių uždarbis, įperkamas būstas ir pensijos.
„Jei tai padarysime, esu įsitikinęs, kad susigrąžinsime žmones, kurie šiuo metu sakytų, kad balsuosiu už dešiniuosius populistus“, – teigė politikas.
L. Klingbeilas siūlė socialistams nesiekti pernelyg kištis į asmeninius rinkėjų pasirinkimus, pavyzdžiui, ar žmonės naudojasi automobiliu, ar lėktuvu, ar valgo mėsą, ar kalba lyčių kalba.
Jis pridūrė, kad neseniai vykę masiniai protestai prieš kraštutinių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“ turėtų būti motyvacijos šaltinis, kad birželį jiems gali sektis geriau, nei tikėtasi.
Kadangi mažai tikėtina, kad N. Schmitas mestų rimtą iššūkį Ursulai fon der Leyen, politikų mintys jau sukosi apie tai, kokių politinių nuolaidų jie galėtų iš jos išsireikalauti, nes būsimai Komisijos pirmininkei reikės paprastos EP narių daugumos, kad ją palaikytų per patvirtinamąjį balsavimą.
„Negalime pritarti kandidatui, kuris nepritaria mūsų politikai“, – sakė Ispanijos įstatymų leidėja Iratkse García, vadovaujanti Socialistų ir demokratų frakcijai Parlamente.
