• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ar kada pagalvojote, kiek per metus sumokate privalomojo sveikatos draudimo? O kiek jūsų sveikatos priežiūra kainuoja valstybei? Jei esate dirbantis, sveikas žmogus, greičiausiai lankydamasis pas daktarus išnaudojete vos kelis procentus savo įmokėtos sumos. Kita suma panaudojama šlubuojančiai Lietuvos sveikatos sistemai išlaikyti. Ekonomistai sako, kad PSD yra ne kas kita, kaip teisingumo principui nusižengiantis mokestis.

Ar kada pagalvojote, kiek per metus sumokate privalomojo sveikatos draudimo? O kiek jūsų sveikatos priežiūra kainuoja valstybei? Jei esate dirbantis, sveikas žmogus, greičiausiai lankydamasis pas daktarus išnaudojete vos kelis procentus savo įmokėtos sumos. Kita suma panaudojama šlubuojančiai Lietuvos sveikatos sistemai išlaikyti. Ekonomistai sako, kad PSD yra ne kas kita, kaip teisingumo principui nusižengiantis mokestis.

REKLAMA

Tai, ką vadiname draudimu, yra tik dar vienas mokestis

Valstybinė ligonių kasa informavo, kad neturi duomenų, kiek vieno žmogaus sveikatos priežiūra vidutiniškai kainuoja valstybei. „Susimokame tiek, kiek galime, o naudojame tiek, kiek reikia. Pavyzdžiui, privalomąjį sveikatos draudimą mokantis žmogus gali tik vieną kartą per metus ateiti pas gydytojus. Nors bus sumokėjęs šimtus eurų. Tačiau eis jo vaikai, tėvai, kurie to draudimo nemoka“, – paaiškino ligonių kasos viešųjų ryšių specialistė Alina Žilinaitė.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas, ekonomistas Žilvinas Šilėnas sako, kad toks principas yra visiškai nebūdingas draudimui. Tai – paprasčiausiai dar vienas mokestis. „PSD veikia kaip mokestis – kuo daugiau uždirbi, tuo daugiau iš tavęs paima. Tačiau paslaugų gauni tiek pat, kiek mokantis mažas įmokas arba draustas valstybės. Čia yra absoliučiai nedraudiminis principas. Tai – mokestis, su dideliu perskirstymo mechanizmu“, – sako ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA

Užstrigome sovietmečio sistemoje

Dar iki 2010 metų buvo galimybė nemokėti PSD. Mokesčio nesumokėjęs žmogus tiesiog negaudavo kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų. Tačiau skola Sodrai jam nesikaupdavo. Šiuo metu tokios galimybės nebėra. Nesumokėjus PSD, jis bus išskaičiuotas iš dirbančiojo sąskaitos. Be to sumokėsite ir tai padariusiam antstoliui.

REKLAMA

Ž. Šilėnas sako, kad šio mokesčio prievolė parodo, jog valdžia laiko žmonės neįgaliais spręsti už save. „Valdžia mano, kad žmogus yra neprotingas, jis pats nesidraus, todėl visus reikia drausti per prievartą. Tai yra visiškai nedemokratiška. Jei aš nepajėgiu nuspręsti dėl savo sveikatos priežiūros, tai gal man ir balsuoti negalima? Visiškai nepritariu tam, kad nėra pasirinkimo laisvės. Čia užstrigimas sovietmečio sistemoje”, – kritikuoja ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA

PSD vadina nesąžiningu ir neteisingu

Nesvarbu, jei jūs mokate PSD, o jūsų kaimynas yra draudžiamas valstybės – susirgę visi stovėsite toje pačioje eilėje prie daktaro kabineto. Tyrimų greičiausiai lauksite kelias savaites ar net mėnesius. Tad esant finansinei galimybei, greičiausiai rinksitės privačią mediciną. Iš jūsų mokamo PSD jums šiuo atveju nenukapsės nei vienas centas.

Anot Ž. Šilėno, tai yra nesąžininka ir neteisinga. „Šiuo metu daugiausia sumoka daugiausiai uždirbantieji, o gauna visi tą patį. Be to dirbantieji padengia ne tik savo gyvybės draudimą, bet ir tų, kurie nedirba ir yra draudžiami valstybės lėšomis, tai reiškia mokesčių mokėtojų pinigais. Paradoksalu, bet susirgę dirbantieji dažnai pasirenka privačias paslaugas. Čia tikrai yra daug nesąžiningumo ir neteisingumo”, – tvirtina ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sistemos klaidas ištaiso pacientai

Ekonomistė Rūta Vainienė taip pat pritaria, kad PSD paremtas ne draudimo, o mokesčio principu. Negana to, šis mokestis neužtikrina normalaus sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimo. Susirgęs susiduriate su milžiniškomis eilėmis. O ką daryti, jei nėra lėšų privačiam gydytojui?

Ekonomistė sako, kad čia įsijungia išradinga žmonių sukurta paralelinė sistema. „Pas mus lėšų trūkumas sprendžiamas per eiles. Žmonės, kad tose eilėse nenumirtų, užsitikrina sistemos veikimą paraleliniu ne visai legaliu būdu. Įsijungia šešėliniai rinkos mechanizmai – nelegali priemoka gydytojui, vadinamasis vokelis, pažintys, draugai. Taip apeinamos eilės ir laiku gaunama pagalba. Žodžiu, žmonės patys ištaiso sistemos klaidas“, – sako R. Vainienė.

REKLAMA

Priemoka augs, o kartu ir emigracija

Ekonomistė neatmeta galimybės, kad ateityje PSD įmokos didės. „Sistema nebepavelka, esamų lėšų neužtenka, gydymas brangsta, žmonės gyvena ilgiau, technika randasi nauja ir brangi. Neišvengiamai turės augti ir PSD įmoka. Jau dabar turime sistemą, kuri nepajėgi aprėpti tokios paklausos. Dažnai nedirbantieji kreipiasi į daktarus dėl mažiausių dalykų. Man sloga – einu pasidarysiu rentgeną. Dėl to turime didžiules eiles ir kitas problemas“, – aiškina R. Vainienė.

REKLAMA

Anot jos, padidinus PSD įmoką neišvengiamai išaugtų ir emigracija. Ypač jaunų, dirbančių žmonių, kurie nenori daugiau mokėti už paslaugas, kuriomis retai arba iš viso nesinaudoja.

Pasiūlė išeitį, kuri nepatiks niekam

Ekonomistė sako, kad vietoj PSD didinimo reikėtų įteisinti paciento priemoką daktarui ir už vadinamuosius lovadienius. Simbolinė priemoka padėtų apriboti nereikalingą ir nepagrįstą pacientų lankymąsi pas gydytojus. Bei apsaugotų nuo emigracijos bumo, nes žmonės nebūtų priversti dar daugiau mokėti už paslaugas, kurių negauna. Anot ekonomistės, tokia priemoka padėtų kovoti ir su šešėliu, nes jei žmogus sumokėtų pora eurų į kasą, vargu ar dar duotų vokelį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nors tokia priemoka buvo svarstyta, ekonomistė sako abejojanti, ar politikai rįžtųsi ją įgyvendinti. „Visi bijo tą priemoką įgyvendinti. Taigi čia žmonės su šakėm išneš. Sakys, kodėl aš tris kartus turiu mokėti – mokesčius, į gydytojo kišenę ir dar į kasą?“, – sako R. Vainienė.

Galėtų įsitraukti ir draudikai

Amerikoje ir kai kuriose Europos šalyse dirbantieji turi teisę pasirinkti, kaip rūpintis savo sveikatos draudimu ir pirkti jį ne iš valstybės, o iš privačių draudėjų. „JAV iki Obama care'o buvo visiškai privati medicina. Žmonės pirko, draudėsi, o tiems, kurie negalėjo įsigyti brangių polisų, įsijungdavo pašalpos mechanizmai. Vokietijoje neblogas modelis. Yra skirtingi paketai. Gali draustis, kur viskas įskaičiuota, arba gali įsigyti tik tam tikrą pagalbą ir paslaugas“, – pasakoja R. Vainienė.

REKLAMA

Ji sako, kad Lietuva neturėtų visiškai atsisakyti savojo modelio, tačiau pasižvalgyti į kitų šalių patirtį praverstų. Į sistemą galėtų būti įjungiami ir privatūs draudikai. Tuo pačiu jie ir rūpintųsi, kad pacientas gautų kokybiškas paslaugas, nes už jas yra susimokėjęs.

Tačiau naujoji valdžia kol kas apie modelio keitimą nekalba. R. Vainienė sako, kad ir tikėtis progresyvių žingsnių kol kas neverta.

 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų