Praėjusią naktį Saulėje įvyko X 4.9 galingumo klasės žybsnis. Jis vasario 25 d. 2.49 val. Lietuvos laiku užfiksuotas dėmės AR1967 rajone, pranešė NASA.
Skelbiama, kad šis rentgeno spindulių žybsnis, kurį užregistravo NASA Saulės observatorija „Solar Dynamics Observatory“ (SDO), buvo pats galingiausias ne tik per šiuos metus, bet ir visą dabartinį 11 metų trukmės Saulės aktyvumo ciklą.
Nors žybsnis buvo galingas, heliofizikų teigimu, jo pasekmės Žemės bus minimalios: žybsnis įvyko ne į Žemę nukreiptoje Saulės pusėje, todėl į kosmosą išmestas saulės plazmos pliūpsnis Žemės nepasieks. Atsižvelgiant į šios Saulės vainiko masės išvaržos sukeltų smūginių bangų radijo spinduliuotę, galima spręsti, kad išmestas saulės plazmos debesis skrieja beveik 2000 km/s greičiu, praneša „Spaceweather.com“. Jei toks plazmos debesis pasiektų Žemę, kiltų labai stiprios magnetinės audros.
Tačiau, sprendžiant iš šio plazmos debesies trajektorijos, rimtesnių pasekmių Žemės magnetosferai neverta tikėtis, sakoma pranešime.
X klasės žybsniai yra patys galingiausi. Saulės fizikai žybsnius skirsto į tris pagrindines kategorijas: C, M ir X. Pačios mažiausios A0.0 klasės žybsniai atitinka 10 nanovatų viename Žemės orbitos kvadratiniame metre spinduliuotės galingumą. Sulig kiekviena nauja galingumo klasės raide galingumas didėja 10 kartų. Patys galingiausi X klasės žybsniai Žemėje gali sukelti ilgai trunkančias magnetines audras, sutrikdyti palydovinį ir radijo ryšį.
Žybsnius generuojančios Saulės dėmės jos paviršiuje susidaro dėl didelio magnetinio aktyvumo. Šie dariniai kartais prasiveržia kaip Saulės žybsniai, kurie į kosmosą pasiunčia didelės energijos radiaciją.
