• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Astronomai pirmą kartą iš kosmoso tolybių pamatė Saulės sistemos uodegą, dar vadinamą heliosferos uodega arba tiesiog heliouodega. Pasirodo, tai keturlapio dobilo formos darinys, pranešė NASA.

REKLAMA
REKLAMA

Šis atradimas buvo padarytas pasitelkus NASA kosminį aparatą IBEX (Interstellar Boundary Explorer), maždaug kavos stalelio dydžio zondą, tiriantį Saulės sistemos pakraščius, pranešė space.com.

REKLAMA

„Daugelis modelių prognozavo, kad heliouodega gali atrodyti panašiai, bet mums reikėjo atlikti stebėjimus“, – sakė IBEX tyrimų programos vadovas Davidas McComas iš Pietvakarių tyrimų instituto (Teksasas, JAV). Pasak jo, mokslininkai visada naudojo piešinius, kuriuose Saulės sistemos uodega būdavo vaizduojama pačiame lapo pakraštyje, nes niekas net negalėjo įsivaizduoti, kaip ji iš tikrųjų gali atrodyti.

REKLAMA
REKLAMA

Heliouodega driekiasi už kulkos formos heliosferos, burbulo formos kosmoso srities, kurią suformavo Saulės vėjas ir Saulės magnetinis laukas, sakoma pranešime. Pasak D. McComo, mūsų heliouodega „yra kur kas didesnė struktūra, kurios konfigūracija yra žymiai įdomesnė“, nei iki šiol manė astrofizikai.

Tyrėjų teigimu, į kometos panašią uodegą draiko iš Saulės sklindančių įelektrintų dalelių srautas, sklindantis kur kas toliau už mūsų sistemos planetas dujų ir dulkių debesų pripildytos tarpžvaigždinės erdvės pusėn. Keturlapio dobilo pavidalą esą suformavo greiti Saulės vėjai, „pučiantys“ iš Saulės ašigalių pusės, ir lėtesni, dvelkiantys iš jos pusiaujo srities. Naujasis atradimas buvo padarytas remiantis pirmųjų trijų IBEX tyrimų metų rezultatais. Šis kosminis zondas matavo energijos požiūriu neutralius atomus, sakoma pranešime.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Saulės sistemos ir tarpžvaigždinės erdvės paribyje iš mūsų žvaigždės sklindančios didelės energijos dalelės susiduria su tarpžvaigždinės erdvės medžiaga. Po tokių susidūrimų susidaro greitai judančios, tačiau krūvio neturinčios dalelės, vadinamos energiškai neutraliais atomais (ENa, energetic neutral atoms). Kai kurios iš šių dalelių lekia mūsų Saulės pusėn, ir IBEX gali jas užregistruoti.

REKLAMA

Nors IBEX stebėjimų duomenys padėjo mokslininkams suprasti heliouodegos formą ir struktūrą, jie kol kas neturi galimybių tiksliai išmatuoti jos ilgį, sakoma pranešime. Spėjama, kad heliosferos uodega baigiasi už maždaug 1000 kartų atstumą nuo Žemės iki Saulės didesnio nuotolio.

Dobilo lapų forma nėra taisyklinga, mokslininkai mano, kad ją šiek tiek deformuoja mūsų galaktikos magnetinis laukas. Tolesni stebėjimai turėtų atskleisti, kaip heliouodegos forma kinta 11 metų Saulės ciklo laikotarpiu: šiemet bus pasiekta maksimali jo fazė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų