• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Antradienį Seime buvo svarstomas Prezidento teikimas atleisti iš pareigų (kadencijai pasibaigus) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) vadovą Vytautą Greičių. Tuoj po to turėjo būti pristatytas laikinai pareigas turėjęs perimti įpėdinis – Jonas Prapiestis. Po aštrių diskusijų klausimų svarstymas atidėtas.

REKLAMA
REKLAMA

Prezidento patarėja: Seimas negali balsuoti kitaip

Prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė, pristačiusi šalies vadovo teikimą atleisti V. Greičių, teigė, jog kitaip Seimas pasielgti ir negalįs. Ji rėmėsi ankstesniu Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimu, kad pasibaigus kadencijai LAT pirmininko įgaliojimai nutrūktų, nors jis ir liktų pareigose, ir tvirtino, kad parlamentas nieko čia negalįs padaryti.

REKLAMA

Į parlamentarų klausimą – ką darys prezidentas Valdas Adamkus, jei Seimas visgi balsuos kitaip – patarėja atkirto, kad bet koks kitoks sprendimas būsiąs neteisėtas ir tai būsianti parlamento, o ne šalies vadovo problema.

Ji taip pat mėgino sklaidyti Seimo narių įtarimus, jog V. Greičiaus kandidatūra kitai kadencijai neteikiama tik todėl, kad jam dar prieš daugiau nei metus pavyko demaskuoti melavus prezidento patarėją. Nors V. Greičius tuomet įrodė laiku informavęs prezidentūrą apie abejotinos reputacijos teisėją, šalies vadovas buvo pareiškęs, jog nepasitiki V. Greičiumi nei kaip teisėju, nei kaip žmogumi.

REKLAMA
REKLAMA

A. Rauličkytė tikino, kad LAT pirmininko keitimas tėra susijęs su noru įveikti teismų sistemos uždarumą ir vykdyti rotaciją.

Parlamentarai panoro išklausyti V. Greičiaus

Kai kuriuos Seimo narius papiktino prezidento patarėjos pareiškimas, kad parlamentas negalįs balsuoti kitaip. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Valentinas Mazuronis tai vadino Seimo kaip institucijos įžeidimu. Tautos išrinktiesiems reikalaujant, žodis suteiktas pačiam V. Greičiui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

V. Greičius savo pasisakyme negailėjo kritikos rengiamam Teismų įstatymo pakeitimų projektui, tvirtindamas, kad toks, koks yra, jis nereikalingas. „Ne kartą siūliau, kad teisėjų taryboje turi dalyvauti, nors Konstitucinis Teismas pasisakęs, kad sprendžiant teisėjų karjeros klausimus, turi dalyvauti tik teisėjai. Tačiau tai yra nedidelė dalis teisėjų tarybos funkcijų, sprendžiant kitus teismų veiklos klausimus, būtent materialinės bazės, finansavimo, ypač kalbų apie teisėjų drausminės atsakomybės klausimus, aš niekaip nesuprantu tuos užsispyrėlius Seimo narius, kurie be jokių motyvų kategoriškai atmeta, kad teismų savivaldoje visuomenės atstovai nedalyvautų.

REKLAMA

Gerbiamieji Seimo nariai, aš linkiu jums labai kruopščiai ir labai atidžiai, labai pasvertai priimti Teismų įstatymą, kuris suteiktų galias situacijai pakeisti. Dar kartą kartoju, jeigu tos pataisos, kurias aš žinau ir matau, jūs priimsite, jokios naudos, jokių pasikeitimų teismų sistemoje neįvyks. Jeigu bus priešingai, aš manau, tada priimsime kokius savo atžvilgiu“, - sakė liepos 8 d. kadenciją baigiantis pirmininkas.

REKLAMA

Po teisėjo atsakymų į klausimus, konservatorių, TT ir Darbo partijos frakcijų reikalavimu, Seimui net nebalsavus – klausimas atidėtas. Frakcijos ketina susitikti su V. Greičiumi ir tik po to spręsti, ar pritars jo atleidimui.

Portalas „Balsas.lt“ primena, kad LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Česlovas Jokūbauskas šias pareigas laikinai ėjo dvejus metus, kol prezidentas Valdas Adamkus kreipėsi į Seimą siūlydamas jį atleisti.



Protestai dėl J. Prapiesčio

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pastarosiomis dienomis daug kritikos susilaukia ir J. Prapiesčio kandidatūra. Birželio 26 d. Piliečių Santalkos vardu Jonas Algirdas Kronkaitis išplatino viešą laišką Respublikos Prezidentui, kuriame V. Adamkus yra raginamas prieš priimant galutinį sprendimą nuodugniai susipažinti su Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti surinkta medžiaga.

REKLAMA

Laiške atkreipiamas dėmesys, kad 1992-1996 metais, J. Prapiesčiui vadovaujant Teisingumo ministerijai, Vyriausybė nesiėmė pakankamų priemonių, kad būtų apsaugotas viešasis interesas, ir taip buvo sudarytos sąlygos EBSW koncernui perimti daugiau nei pusantro šimto sėkmingai dirbusių šalies įmonių, kurios vėliau buvo sužlugdytos. J. Prapiesčio kompetencijoje tuomet buvo Vyriausybės priimamų teisės aktų peržiūrėjimas ir balsavimas už juos.

Seimo salės balkone taip pat buvo žmonių, nukentėjusių nuo EBSW aferų ir praradusių pinigus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų