REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimo nario mandato kaina – 190 tūkst. litų

Partijų skolos – beveik 3 mln. litų

Vienas Seimo nario, išrinkto pernai spalį vykusiuose rinkimuose, mandatas partijoms vidutiniškai kainavo daugiau kaip 190 tūkst. litų.  Didžiausi išlaidautojai – konservatoriai, labiausiai prasiskolinę – „darbiečiai".  

Vienas Seimo nario, išrinkto pernai spalį vykusiuose rinkimuose, mandatas partijoms vidutiniškai kainavo daugiau kaip 190 tūkst. litų.  Didžiausi išlaidautojai – konservatoriai, labiausiai prasiskolinę – „darbiečiai".  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiomis dienomis paskelbtoje Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) paskelbtoje 2012 metų Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitų suvestinėje nurodoma, kad visos rinkimuose dalyvavusios partijos ir patys save išsikėlę kandidatai rinkimų agitacijai iš viso išleido daugiau kaip 26 mln. 532 tūkst. litų. Artimetika paprasta. Pakanka šią sumą padalinti iš išrinktų parlamentarų skaičiaus – 139 ir turime šį skaičių: vieno mandato kaina – daugiau kaip 190 tūkst. litų.

REKLAMA

Beje, partijos ir patys save išsikėlę kandidatai rinkimams išleido maždaug 2 mln. 808 tūkst. litų daugiau, negu buvo gavę lėšų politinei kampanijai finansuoti – daugiau negu 23 mln. 724 tūkst. litų.  Tad kas išleido daugiausiai ir kas kiek liko skolingi?

Tarp save iškėlusių – du rekordininkai

31 pats save iškėlęs kandidatas VRK duomenimis rinkimams išleido šiek tiek daugiau negu 322 tūkst. litų. Jų skola – per 16 tūkst. litų. Šio sąrašo rekordininkas – parlamentaras Naglis Puteikis. Jo išlaidų grafoje VRK suvestinėje puikuojasi net 60 tūkst. litų viršijanti suma. Tiesa, surinko jis kiek mažiau, todėl beveik 2,5 tūkst. litų liko skolingas.

REKLAMA
REKLAMA

Beje, rekordininkas išleido gerokai mažiau, negu aritmetinė vieno save iškėlusio parlamentaro mandato kaina. Į Seimą rudenį pateko 3 patys save iškėlę politikai, tad vienas mandatas kainavo daugiau kaip 107 tūkst. litų.

Tačiau didžiausias skolininkas tarp save iškėlusių ne jis. Šio sąrašo rekordininkė – Radviliškio rinkimų apygardoje kandidatavusi, bet į rūmus Gedimino prospekto gale taip ir nepatekusi Laimutė Šlamienė. Moteris teturėjo 10 tūkst. litų, tačiau išleido trečdaliu daugiau ir liko skolinga net 5 tūkst. 640 litų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Didžiausi išlaidautojai – konservatoriai

Daugiausiai – net 5 mln. 464 tūkst. litų rinkimams išleido Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Antra daugiau kaip 4 mln. 516 tūkst. litų rinkimams išleidusi Darbo partija. Treti – spalį vykusių rinkimų lyderiai socialdemokratai. Jie išleido šiek tiek daugiau negu 4 mln. 99 tūkst. litų.

Penktoje vietoje – Liberalų sąjūdis, rinkimams išleidęs per 2 mln. 138 tūkst. litų, o šeštoje – partija „Tvarka ir teisingumas“, išleidusi 2 mln. 103 tūkst. litų.

REKLAMA

Tačiau beveik 3 išleisti milijonai ir ketvirtoji vieta išlaidautojų sąraše neatnešė sėkmės Liberalų ir centro sąjungai (LiCS). Išleidę 2 mln. 937 tūkst. litų, jie šį kartą liko už Seimo rūmų durų. Taupiausi – neišleidę nė tūkstančio litų – Vytauto Šustausko Kovotojų už Lietuvą sąjunga, išsivertę su vos 969,40 litų.

 

Skolų rekordininkai – „darbiečiai"

Skolininkų sąrašo viršuje – nemažai pinigų jiems skyrusi Darbo partija. Ji išleido net ketvirtadaliu daugiau negu turėjo, ir liko skolinga daugiau kaip 1 mln. 215 tūkst. litų. Antroje skolininkų sąrašo vietoje po rinkimų liko nė vieno Seimo nario mandato nelaimėjusi „Sąjunga Taip“. VRK suvestinės duomenys rodo, kad jos skola – 647 tūkst. litų. Artūro Zuoko vadovaujama partija rinkimams išleido per 1 mln. 133 tūkst. litų.

REKLAMA

Gerokai savo limitus viršijo ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga: rinkimams išleidusi 1 mln. 281 tūkst. litų, ji liko skolinga per 473 tūkst. litų. Dvigubai daugiau negu turėjo išleido ir Lietuvos žmonių partija, siejama su pastaruoju metu liūdnai pagarsėjusiu bankininku Vladimiru Romanovu. Jų išlaidos – daugiau kaip 452 tūkst. litų, skola – 265 tūkst. litų.

Išlaidautojų sąrašo lyderiams TS-LKD taip pat šiek tiek pritrūko. Tačiau jų skola gerokai mažesnė. Ji šiek tiek viršija 54 tūkst. litų.

Toliau šiame sąraše rikuojasi Liberalų sąjūdis, kurio skola – daugiau kaip 44 tūkst. litų ir Socialdemokratų partija bei LiCS. Šių partijų skolos panašios – šiek tiek daugiau negu 29 tūkst. litų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gerokai mažiau skolingos po rinkimų liko Tautininkų sąjunga – mažiau negu 12 tūkst. litų (išleido per 82 tūkst. litų) ir „Tvarka ir teisingumas“ – jų skola mažesnė negu 11 tūkst. litų. 9 tūkst. litų skola įrašyta ir į „Drąsos kelio“ partijos „sąskaitą“, kuri rinkimams išleido per 348 tūkst. litų. Rinkimams išleidusi per 31 tūkst. litų, beveik 6,5 tūkst. litų sklolą VRK duomenimis turi Demokratinė darbo ir vienybės partija, o išleidusi daugiau kaip 29 tūkst. litų, per 6 tūkst. skolinga liko Socialdemokratų sąjunga.

REKLAMA

Dar keturių spalį vykusių rinkimų į Seimą dalyvių skolos neviršija 3 tūkstančių. Respublikonų partija liko skolinga 2 420 litų (išleido per 119 tūkst.), Lietuvos centro Partija (išleido per 17 tūkst. 400 litų) skolinga 2 tūkst. litų, Žemaičių partija – šiek tiek daugiau negu 1 800 litų (išleido beveik 6 tūkst. litų), o „Lietuvos sąrašo” (išleido beveik 10 tūkst. litų) skola – 900 litų.

Priminsime, kad 2012 metų spalį vykusiuose rinkimuose į Seimą dalyvavo 27 politinės partijos, iškėlusios 415 kandidatų. 562 kandidatai buvo registruoti atstovaujamaisiais politinės kampanijos dalyviais. Patys išsikėlė 31 politikas. Buvo išrinkti 139 Seimo nariai, dviejose rinkimų apygardose šiuo metu vyksta pakartotiniai rinkimai, vienoje – nauji rinkimai rudenį išrinktam parlamentarui mirus.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų