• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šalies pramonininkai siūlo keisti atostoginių skaičiavimo tvarką – juos skaičiuoti vertinant ne paskutinių trijų, o 12-kos mėnesių atlyginimą. Tuo metu profesinių sąjungų atstovai teigia nematantys didelės tokio pasiūlymo vertės arba siūlo dėl to dar diskutuoti.

Šalies pramonininkai siūlo keisti atostoginių skaičiavimo tvarką – juos skaičiuoti vertinant ne paskutinių trijų, o 12-kos mėnesių atlyginimą. Tuo metu profesinių sąjungų atstovai teigia nematantys didelės tokio pasiūlymo vertės arba siūlo dėl to dar diskutuoti.

REKLAMA

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento Daliaus Gedvilo, darbuotojai, gavę dideles vienkartines išmokas, neretai piktnaudžiauja ir prašo darbdavio suteikti atostogas tik todėl, kad gautų kur kas didesnius atostoginius nei įprastai.

Statybininkų asociacijos prezidentas D. Gedvilas sako, kad darbdaviai neretai patiria spaudimą, kad neišleidus atostogų darbuotojas išeis iš darbo ir tuomet jam teks  išmokėti daug didesnius atostoginius.

„Šiuo metu, kada einam į recesijos fazę, baldų, chemijos, statybos pramonė, ūkio šakos mažina užsakymų, darbų apimtis ir akivaizdu, mažindami sąnaudas, tam tikra prasme ir atlyginimus mažina pagal tai, kiek uždirba. Mažėjant atlyginimams, darbuotojai nepatenkinti, kad planuojamos atostogos gali būti mažai apmokamos ir jie šiandien nelabai laimingi“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė D. Gedvilas.  

REKLAMA
REKLAMA

„Matydami, kaip sutvarkytas atostoginių skaičiavimas Skandinavijos valstybėse, manome, kad reikėtų elgtis racionaliai ir priimti skandinavų pavyzdį ir įteisinti Lietuvoje, atostoginių skaičiavimui taikyti 12 mėnesių laikotarpį“, – pridūrė jis.

REKLAMA

D. Gedvilo teigimu, jei žmogus organizacijoje dirba trumpiau, tuomet atostoginiai turėtų būti skaičiuojami pagal viso išdirbto laiko vidurkį.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sakė, kad kai kurių įmonių vadovų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria. Pasak jo, reikia įvertinti, ar toks pokytis neskatins darbuotojų kaupti atostogas.

„Vienas iš argumentų prieš buvo, kad kai skaičiuosi kad ir „nepalankiau“ darbuotojui, tai dar labiau skatins juos neiti atostogauti, nes tai pigios atostogos ir skatins kaupti tuos pinigus toliau“, – sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė teigė didelės vertės šiame pasiūlyme nematanti. Profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė mano, kad dėl to dar reikia diskutuoti.

„Bet kitas dalykas, yra problemos įmonėse, šiandien žinau – tam tikri fabrikai siunčia darbuotojus atostogų, nes nebeturi darbo ir nesvarbu, kad darbuotojas nenori tų atostogų, gal suplanavęs kitu metu, bet jis išeina, rodo geranoriškumą įmonei. (...) Todėl suraskime vidurį, kad nebūtų taip, kad aš darau, nes man naudinga, kitąkart neduodu atostogų, nes man nenaudinga. Paieškokime sprendimo“, – posėdyje sakė ji. 

Trišalės tarybos nariai dėl šio klausimo dar žada diskutuoti.

Vis išmąsto visokių nesąmonių. Kad tik tą žmogų apgauti. Lai tie darbdaviai pirma atostogas duoda kiek priklauso į metus.
Geriausia palikti tomis dienomis faktini darbo užmokestį. Ir neliktų bereikšmingo skaičiavimo dėl kelių eurų. Vokietija taip taiko, o pagal stažą duoda dar plius atostoginių.
Kai kuriose šalyse neskaičiuoja atostoginių iš praėjusių mėnesių vidurkio, o moka nustatytą tuo metu atlyginimą. O pas mus kad tik sudėtingiau būtų - tas įeina į vidurkį, o to nereikia įtraukti. Visi ir ieško naudos sau.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų