Honkonge, Kinijoje, į tradicinius makaronus su daržovėmis šefas deda vabalus – didžiuosius milčius. Nors mums jie gali pasirodyti paprasčiausi parazitai, gadinantys mūsų kruopas, išties jie yra itin maistingi, o kartu – ir puikus baltymų šaltinis. Tad vokiečiai nori ir Vakarų gyventojams parodyti, kad valgyti vabzdžius yra ne šlykštu, o naudinga.
„Norime, kad čia, Europoje ir Šiaurės Amerikoje, vabzdžiai taptų alternatyva sojų pupelių baltymams. Nes būtent plačiai auginamos sojos yra atsakingos už didelį kertamų miškų plotą“, – teigia mokslininkas Andreas Vilčinskas.
Vabzdžių – net juodųjų plokščiamusių – įtraukimas į mūsų mitybą padėtų išspręsti galvosūkį, kaip išmaitingi 8 milijardus žmonių pasaulyje. Mat ir per didelis žmonių kiekis, ir derlius niokojantys klimato pokyčiai tai vis labiau apsunkina. Tačiau ir auginant vabzdžius maistui esą kol kas kyla problemų – juos užauginti vis dar yra brangiau nei, tarkime, sojos pupeles. Esą brangus ir jų pačių maistas, tačiau yra sprendimų.
„Šalyse, kuriose yra gaminamas palmių aliejus, dabar pramoninis vabzdžių auginimas klesti. Mat, pavyzdžiui, Indonezijoje, Malaizijoje, jie degina palmių aliejaus atliekas arba palieka pūti“, – aiškina A. Vilčinskas.
Tuomet šias organines atliekas vokiečiai, naudodami savo sukurtą grybą, paverčia vabzdžių maistu, o tai padeda ir Žemei. Antraip pūvančios arba deginamos palmių aliejaus atliekos virstų šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.
