• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Snieguotoje Maskvos Raudonojoje aikštėje 1991 metų gruodžio 25-ąją žmonės nustebo pamatę, kaip virš Kremliaus plevėsavusi Sovietų Sąjungos vėliava nuleidžiama ir vietoje jos iškeliama Rusijos Federacijos trispalvė.

Snieguotoje Maskvos Raudonojoje aikštėje 1991 metų gruodžio 25-ąją žmonės nustebo pamatę, kaip virš Kremliaus plevėsavusi Sovietų Sąjungos vėliava nuleidžiama ir vietoje jos iškeliama Rusijos Federacijos trispalvė.

REKLAMA

Keliomis minutėmis anksčiau Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas per televizijos tiesiogiai transliuotą kreipimąsi į tautą paskelbė atsistatydinantis. Šis žingsnis, užbaigęs 74 metus gyvavusios komunistinės valstybės istoriją, tapo vienu svarbiausių XX amžiaus įvykių.

Savo atsiminimuose M. Gorbačiovas, kuriam dabar 90 metų, apgailestauja, kad nesugebėjo užkirsti kelio SSRS subyrėjimui. Šis įvykis pakeitė galių pusiausvyrą ir davė pradžią dabartinei priešpriešai tarp Rusijos ir kaimyninės Ukrainos.

„Iki šiol gailiuosi, kad nesugebėjau savo vairuojamo laivo nuvesti į ramius vandenis, nesugebėjau užbaigti šalies reformų“, – rašė M. Gorbačiovas.

REKLAMA
REKLAMA

Politikos ekspertai iki šiol nesutaria, ar M. Gorbačiovas būtų įstengęs išlikti poste ir išgelbėti SSRS. Kai kurie kaltina buvusį lyderį, atėjusį į valdžią 1985 metais, kad jis nesiėmė ryžtingiau modernizuoti sąstingio apimtos valstybinės ekonomikos ir išlaikė griežtą politinės santvarkos kontrolę.

REKLAMA

„Sovietų Sąjungos subyrėjimas buvo vienas iš istorijos atvejų, kurie buvo laikomi neįsivaizduojamais, kol galiausiai tapo neišvengiamais“, – naujienų agentūrai AP sakė Maskvos Carnegie [Karnegio] centro direktorius Dmitrijus Treninas.

„Sovietų Sąjungai, kad ir kokios jos buvo ilgalaikės galimybės, nebuvo lemta žlugti, kaip tai nutiko“, – teigė jis.

Tačiau iki 1991 metų rudens gilėjančios ekonomikos problemos ir sovietinių respublikų pastangos atsiskirti padarė subyrėjimą beveik neišvengiamą. Svarbus šio proceso katalizatorius buvo 1991 metų rugpjūtį komunistų senosios gvardijos surengtas nesėkmingas pučas, dramatiškai sumenkinęs M. Gorbačiovo autoritetą ir paskatinęs dar daugiau respublikų siekti nepriklausomybės.

REKLAMA
REKLAMA

M. Gorbačiovas desperatiškai stengėsi susiderėti dėl naujos sutarties tarp respublikų, kad SSRS būtų išsaugota, bet susidūrė su savo oponento Rusijos Federacijos vadovo Boriso Jelcino smarkiu pasipriešinimu. Pastarasis buvo užsimojęs perimti valdžią Kremliuje ir buvo remiamas kitų nepriklausomybės siekusių respublikų lyderių.

Gruodžio 8 dieną tuomečiai Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos lyderiai susitiko vienoje medžioklės viloje Belovežo girioje ir paskelbė Sovietų Sąjungos galą bei Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) įkūrimą. Po dviejų savaičių prie naujojo aljanso prisidėjo aštuonios kitos respublikos, tad M. Gorbačiovui iškilo baugus pasirinkimas: atsistatydinti arba mėginti išvengti šalies subyrėjimo pasitelkiant jėgą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sovietų lyderis šią dilemą analizuoja savo memuaruose. Jis atkreipė dėmesį, kad įsakymas suimti respublikų lyderius galėjo duoti pradžią kraujo liejimui, nes tiek kariuomenėje, tiek teisėsaugos struktūrose buvo palaikančių ir vieną, ir kitą pusę.

„Jeigu būčiau nusprendęs kliautis tam tikra ginkluotųjų struktūrų dalimi, tai būtų neišvengiamai pradėję aštrų politinį konfliktą, permerktą krauju ir nešantį toli siekiančius neigiamus padarinius, – rašo M. Gorbačiovas. – Negalėjau to padaryti – aš nebebūčiau buvęs savimi.“

REKLAMA

Žvelgiant atgal, sunku įsivaizduoti, kad būtų nutikę, jeigu M. Gorbačiovas būtų ryžęsis griebtis jėgos, sakė D. Treninas.

„Tai galėjo įžiebti kruvinų įvykių Maskvoje ir visoje Rusijoje, galbūt visoje Sovietų Sąjungoje, arba tai galėjo kai kuriuos dalykus konsoliduoti, – pažymėjo Carnegie centro vadovas. – Jeigu jis būtų nusprendęs eiti šiuo keliu... jis būtų susitepęs rankas krauju. Jis būtų galėjęs tapti kokiu nors diktatoriumi, nes tuomet būtų... atsikratęs svarbiausio savo palikimo elemento – tai yra nenaudoti jėgos dideliu mastu.“

REKLAMA

Kai Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos lyderiai paskelbė Sovietų Sąjungą nebegaliojančia, jie per daug nesuko galvos, kas gali nutikti 4 mln. karių turinčioje sovietų kariuomenėje ir jos didžiuliams branduoliniams arsenalams.

Subyrėjus Sovietų Sąjungai ne vienus metus tęsėsi JAV vadovaujamos diplomatinės pastangos, kol Ukraina, Baltarusija ir Kazachstanas buvo įtikinti perduoti Rusijai sovietinius branduolinius ginklus, likusius jų teritorijose. Šis procesas buvo užbaigtas 1996 metais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Respublikų lyderiai, paskelbę Sovietų Sąjungos pabaigą 1991-ųjų gruodį, neapgalvojo visų savo veiksmų padarinių“, – AP sakė M. Gorbačiovo padėjėjas Pavelas Palažčenka.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kurio valdymas tęsiasi jau ilgiau nei M. Gorbačiovo ir B. Jelcino kartu sudėjus, yra pavadinęs Sovietų Sąjungos subyrėjimą „XX amžiaus didžiausia geopolitine katastrofa“.

„Sovietų Sąjungo subyrėjimas buvo istorinės Rusijos žlugimas, – V. Putinas sakė šį mėnesį Rusijos valstybinės televizijos parodytame dokumentiniame filme.  – Praradome 40 proc. teritorijos, gamybos pajėgumų ir gyventojų. Tapome kitokia šalimi. Buvo prarasta didžioji dalis to, kas buvo sukurta per tūkstantmetį.“

REKLAMA

2014 metais Kremlius ėmėsi keisti po Sovietų Sąjungos subyrėjimo nustatytas valstybių sienas, kai Ukrainoje buvo nuverstas Maskvai palankus lyderis. Rusija aneksavo Krymo pusiasalį ir rėmė prorusiškus separatistus, pradėjusius ginkluotą kovą Ukrainos rytuose.

Jau ilgiau kaip septynerius metus besitęsiančios kovos Ukrainos rytiniame pramonės regione pareikalavo daugiau kaip 14 tūkst. žmonių gyvybių. Pastarosiomis savaitėmis įtampa dar labiau išaugo dėl Rusijos pajėgų, telkiamų prie sienos su Ukraina, Vakarų šalims nuogąstaujant, kad Maskva galbūt ketina įsiveržti į kaimyninę šalį.

REKLAMA

Maskva savo ruožtu neigia planuojanti invaziją ir griežtai pareikalavo, kad JAV ir jų sąjungininkės pateiktų teisinių įsipareigojimų, jog NATO nesiplės į rytus, įskaitant Ukrainą, ir kad ten nebus dislokuota Vakarų šalių ginkluotės. Šį reikalavimą Aljanso valstybės atmetė.

V. Putinas ir jo pareigūnai atmetė Vakarų argumentą, kad Rusija neturi įgaliojimų spręsti dėl Aljanso plėtros, ir pabrėžė, kad Maskva turi teisę apsaugoti savo svarbiausius saugumo interesus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Rusija niekada neapsimetinėjo turinti balso teisę priimant sprendimus dėl kitų šalių, – AP sakė Rusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininko pavaduotojas Konstantinas Kosačiovas. – Tačiau turime absoliučią balso teisę, kad užtikrintume savo interesus ir saugumą, taip pat siūlytume savo saugumo aplinkos vizoją kaimyniniuose regionuose.“

V. Putinas ne kartą atmetė prielaidas, kad jis siekia atkurti SSRS. Vis dėlto jis pabrėždavo, kad rusai ir ukrainiečiai yra „viena tauta“, nors dėl to piktai protestuodavo Kijevas, taip pat kaltino Ukrainą po Sovietų Sąjungos subyrėjimo neteisėtai savinantis teritorijas, kurios istoriškai yra Rusijos dalis.

Plėtojantis įtampai su Vakarais, Rusijos lyderis ketvirtadienį sugriežtino retoriką ir apkaltino Sovietų Sąjungos įkūrėją Vladimirą Leniną perdavus Ukrainai istorinių Rusijos teritorijų, kad „sukurtų šalį, kokia anksčiau niekada neegzistavo.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų