Mūsų galaktikoje gali būti milijardai Žemės dydžio planetų, skriejančių aplink blyškias žvaigždes ir esančių gyvybės zonoje, teigia astronomai.
Pateikiamas vadinamųjų „superžemių“ skaičius remiasi jau atrastų planetų skaičiumi, tuomet ekstrapoliuojant ir įtraukiant Paukščių Take esantį žvaigždžių, vadinamų raudonosiomis nykštukėmis, skaičių, praneša BBC.
Mokslininkų komanda savo tyrimui naudojo ypač tikslų „Harps“ instrumentą. Jis įrengtas 3,6 metrų teleskope Silla observatorijoje Čilėje.
„Harps“ leidžia netiesiogiai aptikti aplink skriejančias planetas pagal tai, kaip jų trauka motininę žvaigždę priverčia trūkčioti judant dangumi.
„Mūsų nauji stebėjimai su „Harps“ reiškia, kad maždaug 40 proc. visų raudonųjų nykštukių turi superžemę, skriejančią gyvybės zonoje, kur planetos paviršiuje gali egzistuoti skystas vanduo“, – teigė komandos vadovas Xavieras Bonfils iš Grenoblio visatos mokslų observatorijos Prancūzijoje.
„Kadangi raudonosios nykštukės tokios paplitusios – Paukščių Take jų yra maždaug 160 milijardų – tai veda mus prie stulbinančių rezultatų, kad vien mūsų galaktikoje tokių planetų yra dešimtys milijardų“, – pridūrė jis.
„Harps“ komanda tokius skaičius gavo ištyrę 102 kruopščiai parinktas raudonąsias nykštukes, kurios yra blyškesnės ir vėsesnės nei mūsų Saulė.
Mokslininkai iš viso aptiko devynias superžemes (tai planetos, kurių masė 1–10 kartų didesnė nei Žemės), o dvi iš jų skrieja žvaigždžių gyvybės zonose.
Sudėję visus duomenis, taip pat ir žvaigždžių, kurios planetų neturi, mokslininkai galėjo pateikti apytikslį skaičių, kaip dažnai aplink raudonąsias nykštukes galima rasti skirtingų rūšių planetų.
Šie vertinimai leidžia manyti, kad superžemės gyvybės zonoje pasitaiko 41 proc. visų atvejų.
Turint galvoje, kiek raudonųjų nykštukių yra netoli Saulės, tai reiškia, kad žvaigždžių gyvybės zonoje gali būti apie 100 superžemių, kurios nuo mūsų nutolę ne daugiau kaip per 30 šviesmečių.
„Gyvybės zona, kur temperatūra tinkama skystam vandeniui paviršiuje egzistuoti, yra daug arčiau raudonosios nykštukės nei Žemė prie Saulės“, – komentavo tyrimo dalyvis Stepane'as Udry iš Ženevos observatorijos.
„Tačiau žinoma, kad raudonosiose nykštukėse vyksta išsiveržimai arba žybsniai, kurie planetą gali panardinti į rentgeno spindulių arba ultravioletinę radiaciją, o dėl to gyvybė ten tampa mažiau tikėtina“, – pridūrė jis.
„Harps“ tyrimas netrukus pasirodys žurnale „Astronomy & Astrophysics“.
