• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Japonijoje prasidėjo sakurų žydėjimo sezonas. Turistai ir vietiniai ketvirtadienį plūdo į Tokijo parkus, kad pasigrožėtų įspūdingu reginiu. „Vyšnių žiedai – tai taip simboliška, viskas aplink atrodo taip miela ir gražu“, – sakė 68-erių Michitaka Saito. Šiais metais dėl vėsaus oro sakurų žydėjimas prasidėjo vėliau nei paprastai.

Japonijoje prasidėjo sakurų žydėjimo sezonas. Turistai ir vietiniai ketvirtadienį plūdo į Tokijo parkus, kad pasigrožėtų įspūdingu reginiu. „Vyšnių žiedai – tai taip simboliška, viskas aplink atrodo taip miela ir gražu“, – sakė 68-erių Michitaka Saito. Šiais metais dėl vėsaus oro sakurų žydėjimas prasidėjo vėliau nei paprastai.

REKLAMA

Japonijos meteorologijos tarnyba ketvirtadienį pareiškė, kad šalyje labiausiai paplitusios Yoshino sakuros žydi visu grožiu – keturiomis dienomis vėliau nei vidutiniškai Tokijuje.

Sakurų žydėjimas tradiciškai lydi biudžetinių metų pradžią Japonijoje – jis įkūnija naują pradžią, o taip pat gyvenimo laikinumą. 76-erių Eiko Hirose sakė: galimybė su  vyru gėrėtis vyšnių žiedais reiškia, „kad esu sveika ir kad jis yra sveikas“. „Savaime suprantamu dalyku laikome tai, kad kitais metais juos (žiedus) vėl matysime, bet kas žino? Juk gali kažkas atsitikti“, – kalbėjo senjorė.

Nors sakuros dėl šaltoko oro šiais metais žiedais apsipylė kiek vėliau, meteorologai pabrėžia, kad pumpurai dėl klimato kaitos ilgainiui sprogs vis anksčiau. Pernai sakurų žydėjimo sezonas prasidėjo jau kovo 14 d. Kaip ir 2020 bei 2021 metais, tai anksčiausia užfiksuota data.

REKLAMA
REKLAMA

„Nuo 1953 m. vidutinė sakurų žydėjimo pradžia Japonijoje kas dešimt metų paankstėja maždaug 1,2 dienos“, – sakoma meteorologijos tarnybos pranešime. Ilgalaikis klimato šilimas laikomas vienu ankstyvo žydėjimo veiksnių.

Sakurų žydėjimo sezonas Japonijoje vaidina ir ekonominį vaidmenį: ekonominiai jo padariniai – dėl  kelionių ir švenčių po žiedais – šiais metais, anot mokslininko Katsuhiro Miyamoto, turėtų siekti 1,1 trln. jenų (apie 6,7 mlrd. eurų). 2023-iaisiais ši suma sudarė tik 661 mlrd. jenų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų