Ir tai – ne vienintelis šokiruojančio žmonių elgesio pavyzdys.
Nors mišrūnė iš paskutinių jėgų retsykiais kilsteli galvytę ar pajudina koją, anot globėjos, ji vis dar labai silpnutė. Šiluma, švelnūs masažai, lašinės ir nuskausminamieji – tokia kasdienė kova už šios kalytės gyvybę. O Snieguolyte prieglaudos savanorės ją pavadino ne šiaip sau.
„Jinai buvo visiškai suledėjusi, jinai visiškai nejudėjo, jos tik akys mirksėjo“, – pasakoja Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė.
Spaudžiant stingdančiam šalčiui kalytė, įstrigusi tvoroje vienoje iš sodų bendrijų, kankinosi dvi paras. Baisiausia, kad žmonės matė per didžiulius šalčius negalinčią išsivaduoti nelaimėlę, tačiau nieko nedarė.
„Paskambino vyras ir pasakė, kad yra įstrigęs tvoroje dvi paras šuo. Aš tada, aišku, pradėjau šaukt ant jo, kad dvi paras, o dabar tik skambinat, nepagalvojot, kad reikia anksčiau. Jis pasakė, kad tai nėra mano šuo, nieko nežinojau, jo paprašė moteris, kad padėti tą šunį ištraukti iš tos tvoros“, – sako R. Liberienė.
Prieglaudos vadovė įsitikinusi, kad šalti palikta kalytė neabejotinai turėjo šeimininkus.
„Kad čia kažkieno šuo, tai 100 procentų, dėl to, kad ir antkakliukas, o tas antkakliukas neblogas“, – tikina R. Liberienė.
Kai šuns veisti nebegalėjo – atidavė prieglaudai
Prieglaudoje gyvenanti jaunutė grynaveislė dobermanė – dar vienas sunkiai suvokiamo žmonių elgesio pavyzdys.
„Visiškai nukirpta uodega, visiškai nukirptos sužalotos ausys“, – sako gyvūnų globos draugijos vadovė.
Ausų ir uodegų trumpinimo operacijos Lietuvoje jau daug metų draudžiamos. Šunį į prieglaudą atvežusi moteris tikino, kad ši dobermanė iš Serbijos, kur vis dar atliekamos tokios žalojančios procedūros.
„Kriminalo gal ir nėra, jei tikrai yra įrodymas, kad jinai iš Serbijos, bet kriminalas tame, kad tos ausys sugadintos visiškai, kad jos negydytos ir šuniui keliolika operacijų“, – sako R. Liberienė.
Nors grynaveislę gražuolę prieglaudoje palikusi moteris tikino, neva dukra išvyksta į užsienį ir nebegali pasirūpinti jauna augintine, tikroji priežastis greičiausiai visai kita.
„Pamatė, kad biznio nebus ir šunio nereikia“, – konstatuoja R. Liberienė.
