Vilnietei Viktorijai Jakutienei prieš metus buvo nustatytas kraujo vėžys. Tuomet moteris nuėjo pasitikrinti sveikatą, kai keistai suskaudo kaklą.
„Atsimenu, buvo vėlus vakaras, atsisėdau tualete ir verkiau, ir verkiau. Kodėl man, už ką“, – pasakoja V. Jakutienė.
Moteris rugsėjo pirmąją išgirdo diagnozę – ūminė mieloleukemija, o po poros dienų sužinojo, kad galės dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, kur gaus apie 16 tūkstančių eurų mėnesiui kainuojantį vaistą.
„Jau žinojau, kad tas vaistas tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek Amerikoje vartojamas, tik Lietuvoje jis nebuvo kompensuojamas po transplantacijos“, – sako V. Jakutienė.
Vilnietė atlaikė dvi chemoterapijas, kaulų čiulpų transplantaciją. Po jos dar metus vartos eksperimentinį vaistą.
„Aš esu įsitikinusi, kad visiškai pasveiksiu, liga nebesugrįš, tai yra tas garantas“, – teigia moteris.
Kasmet Lietuvoje atliekama apie du šimtus klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvauja apie pora tūkstančių pacientų. Kai kurie gatvėje kalbinti žmonės sako, kad nė už ką neišdrįstų vartoti eksperimentinių vaistų. Tiesa, yra ir nebijančių rizikuoti:
„Nu, ką daryti, ar taip, ar taip, mirtis taip pat bus.“
„Nerizikuočiau. – O kas labiausiai gąsdina? – Nepasitikiu aš farmaceftika šiuolaikine.“
„Jeigu patikima įmonė, tai baimės nebūtų.“
„Jeigu kito pasirinkimo nėra, tikrai dalyvaučiau.“
„Priklausomai nuo savijautos, reikia pasiaukoti medicinai kartais. Vieną kartą buvau sutikęs, bet paskui gailėjausi, galvojau, kam to reikia. Vis tiek mes nesame jūrų kiaulytės.“
„Nenorėčiau išbandyti, nes bijočiau savo sveikatai pakenkti. Nežinia, kas tuose vaistuose yra.“
„Aš mėginusi esu, kai dirbau dar, aš pati medikė. – Dalyvavote klinikiniuose tyrimuose pati kaip pacientė? – Taip. Viskas gerai.“
Lietuvos pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija atliko apklausą – du trečdaliai pasisako už klinikinius tyrimus. O kai liga prispiria, patys ieško tokių tyrimų ir pyksta, jei neatitinka reikalavimų ir dalyvauti juose paprasčiausiai negali. Vis dėlto, net ir patekęs į tyrimą, naujausios kartos vaisto ligonis gali ir negauti – dalis tyrime dalyvaujančių gauna placebo – tabletę ar injekciją be veikliosios medžiagos.
„Kiekvienas žmogus patekdamas į tyrimą, kaip sakoma, yra 50 ant 50, kurioje grupėje tu būsi. Patys gydytojai nežino, į kurią pacientai grupę patenka, tačiau net ir patekus į kontrolinę grupę, tai jau yra papildoma priežiūra, dažniau atliekami tyrimai“, – tvirtina pagalbos onkologiniams ligoniams organizacijos direktorė Neringa Čiakienė.
Tačiau nėra taip, kad dalis tyrime dalyvaujančių ligonių tik tuščias piliules geria.
„Visi pacientai gauna bazinį gydymą, vadinamą standartinį gydymą, ir vienai grupei pridedamas naujas vaistas, kitai grupei nepridedamas vaistas, gauna placebo tabletę. Tačiau visada standartinis gydymas yra užtikrinamas“, – teigia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) vaistų registracijos skyriaus vyresnysis patarėjas Arūnas Vaitkevičius.
Gydytojas sako, kad kartais klinikiniai tyrimai ligoniams būna vienintelis šansas gauti naujausius, dešimtis tūkstančių eurų kainuojančius, bet Lietuvoje dar nekompensuojamus vaistus.
„Tie vaistai, apie kuriuos mes daug nežinome, jie beviltiškose situacijose, kai viskas jau išbandyta, gali tapti tikru gyvybę gelbstinčiu ir stebuklingas istorijas kuriančiu scenarijumi“, – tikina Santaros klinikų gydytojas hematologas Andrius Žučenka.
O leidimą atlikti klinikinius tyrimus duoda VVKT, kai išnagrinėja visus pateiktus dokumentus. Kasmet ji gauna apie 60 naujų paraiškų rengti tyrimus, daugumą patvirtina, bet ne visas.
„Kai yra keliama nepagrįsta rizika pacientų saugumui arba nėra pakankamo mokslinio pagrindimo tokiam tyrimui atlikti“, – sako A. Vaitkevičius.
Net ir po tokio filtro, nėra garantijos, kad naujus vaistus išbandantys ligoniai nejaus šalutinio poveikio – silpnumo, pykinimo ar kitų negalavimų.
„Santykinė rizika išlieka, bet tai yra inovacijos, tai yra mokslo žingsnis į priekį. Bet kuriuo atveju yra užtikrinamos maksimaliai saugios sąlygos“, – pabrėžia A. Vaitkevičius.
„Svarbu žinoti, kad iš tyrimo žmogus gali pasitraukti bet kada. Nėra taip, kad jei pradėjau negaliu trauktis, nors blogai jaučiuosi“, – tikina N. Čiakienė.
Besibaiminančius eksperimentinių vaistų specialistai ramina – kol duodami žmonėms, vaistai tiriami laboratorijose, paskui su gyvūnais. Be to, visi dalyvaujantys klinikiniuose tyrimuose ne tik tarsi varžosi loterijoje dėl galbūt gyvybę išsaugosiančio laimingo bilieto, bet ir prisideda prie mokslinių tyrimų, kurie leis greičiau pasveikti kitiems pacientams.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
haliacija. Stebuklingi metodai, kaip ir leidžiamoji soda. Sako reikia dar druskos pridėti, efektas sustiprėja.
