• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentų organizuojamoje „Open Readings“ konferencijoje kovo 24 d. paskaitą apie mokslinę leidybą skaitys pasaulyje labiausiai cituojamos „Nature“ grupės mokslinio žurnalo „Nature Photonics“ redaktorė Rachel Pei Chin Won.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak VU Teorinės fizikos katedros atstovų, viešnia trumpai papasakojo, kokia atsakomybė yra būti vieno prestižiškiausių žurnalų redaktore, apie dabartines mokslinės leidybos tendencijas ir 2015-uosius, Jungtinių tautų paskelbtus Tarptautiniais šviesos metais.

REKLAMA

Kokios yra pagrindinės užduotys ir kasdieniai „Nature Photonics“ redaktorės darbai?

Dirbdama „Nature Photonics“ redaktore, esu visų pirma atsakinga už tai, kad žurnale būtų publikuojami aukščiausios kokybės tyrimai visose optikos ir fotonikos mokslų srityse. Tam aš skaitau ir atrenku įdomius aukštos kokybės darbus recenzentų vertinimui, o vėliau sprendžiu dėl priėmimo publikuoti. Be to, prisidedu prie žurnalo turinio formavimo siūlydama įvairias idėjas konkrečioms temoms skirtiems numeriams, apžvalginiams straipsniams, komentarų, naujienų, požiūrių ir interviu skiltims.

REKLAMA
REKLAMA

Sudarinėju ir redaguoju naujienų skiltį, rašau tyrimų apžvalgas, interviu, redaktorių vedamuosius ir pranešimus spaudai. Be skaitymo, rašymo ir redagavimo, lankau konferencijas ir mokslo institutus visame pasaulyje tam, kad gaučiau informacijos apie naujausius pasiekimus fotonikos tyrimuose ir palaikyčiau ryšius su mokslininkų bendruomene.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kiek pats redaktorius turi įtakos sprendimui dėl publikacijos priėmimo ar atmetimo? Kitaip tariant, ar galima aklai pasitikėti recenzentais?

„Nature“ grupės žurnaluose redaktoriai nedaro sprendimų remdamiesi vien recenzentų vertinimais. Tai yra mes neužsiimame balsų skaičiavimu, bet vadovaujamės žurnalo redakcijos kriterijais spręsdami apie straipsnio publikavimą. Konkrečiai „Nature Photonics“ žurnalo redaktoriui svarbiausi kriterijai yra publikacijos aktualumas plačiai fotonikos tyrėjų auditorijai, jos įtaka visam fotonikos mokslui ir suderinamumas su žurnalo tikslais ir turiniu.

REKLAMA

Tarp daugelio mokslininkų paplitusi nuomonė, kad publikacijai, parašytai ne anglakalbio (neturinčio pakankamo kalbos pajautimo) mokslininko, patekti į aukšto cituojamumo žurnalą yra praktiškai neįmanoma. Kiek sėkmingam publikacijos priėmimui yra svarbus kalbos vartojimas straipsnyje?

Aš manau, kad tai neteisingas įsitikinimas. Anglų kalbos vartojimo gebėjimai yra svarbūs pristatant darbus visiems, ne tik aukšto cituojamumo žurnalams. Tačiau mes daugiau dėmesio kreipiame į mokslinę publikacijos dalį. Žinoma, tyrimai turi būti aprašyti taip, kad skaitytojai juos suprastų. Iš autorių mes norime, kad jie tyrimus aprašytų neįmantria, aiškia ir tikslia anglų kalba, taip užtikrindami straipsnio suprantamumą.

REKLAMA

Keletas žymių mokslininkų teigia, kad aukšto cituojamumo žurnalai žaloja mokslą tuo aspektu, kad publikavimas juose tampa būtinu norint užsitikrinti atitinkamą finansavimą, pareigas etc. Ir tai verčia mokslininkus skubėti, publikuoti net ne iki galo atliktus tyrimus arba specialiai nutylėti tam tikras tyrimų detales, galinčias sukelti dviprasmybių straipsnyje. Kokia Jūsų nuomonė apie šiuos teiginius?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mano nuomone, tam, kad publikacija būtų priimta bet kur, ne tik aukšto cituojamumo žurnaluose, svarbu, kad darbas būtų profesionalus ir įdomus, paremtas pakankamu mokslinių įrodymų ir rezultatų kiekiu. 2013 m. gruodžio 10 d. vyriausiasis „Nature“ žurnalo redaktorius dr. Philipas Campbellas publikavo pareiškimą , kuriame teigė, kad „Nature“ daugiau kaip 140 metų dirba su moksline bendruomene ir tai, kad mes patenkiname jų poreikius, įrodo mūsų skaitytojai, autoriai ir recenzentai, kurie ir toliau renkasi su mumis dirbti. Mes publikavimui „Nature“ žurnale renkamės tyrimus remdamiesi jų moksline svarba. Tai savaime gali lemti jų aukštą cituojamumą ir spaudos dėmesį, tačiau „Nature“ redaktoriams jis nedaro įtakos ir jie negalėtų to dėmesio nuspėti net jei norėtų.

REKLAMA

Mes spausdiname straipsnius vadovaudamiesi dešimtmečius iš esmės nesikeičiančiais kriterijais: publikacija turi būti originalus ir turintis išskirtinę mokslinę svarbą tyrimas, kurio įžvalgos ir išvados yra įdomios ir prieinamos tarpdisciplininiam skaitytojui. Mokslinė bendruomenė ir vertintojai sprendžia, kiek aktualumo turi būti žurnale leidžiamuose straipsniuose. „Nature“ yra labiausiai cituojamas mokslinis žurnalas pasaulyje, bet jame taip pat publikuojama daug išskirtinės mokslinės svarbos straipsnių, kurie sulaukia mažai citavimų.

REKLAMA

Mokslinė bendruomenė, vertindama tyrimus, yra linkusi per daug remtis tuo, kokiame ir kokio cituojamumo rodiklio žurnale jie yra publikuoti. 2013 m. „Nature Publishing Group“ atliktoje 20 000 mokslininkų apklausoje trys svarbiausi faktoriai renkantis žurnalą publikavimui buvo nurodyti šie: žurnalo reputacija, žurnalo turinio atitiktis jų tyrimų krypčiai ir žurnalo cituojamumo rodiklis (impact factor). Aš ir mano kolegos tiek „Nature“ žurnalo puslapiuose, tiek kitur jau daug kartų išreiškėme susirūpinimą dėl per didelio pasitikėjimo cituojamumo rodikliu. Nature.com tinklalapyje mes pateikiame informaciją – citavimų, paminėjimų spaudoje ar socialiniuose tinkluose skaičių – individualiai apie kiekvieną publikaciją ir skatiname visų metrikų kontekstinį naudojimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

2015-uosius metus Jungtinės Tautos paskelbė Tarptautiniais šviesos metais. Ką tai reiškia Jums?

Tai reiškia ištisus pagyvėjimo metus optikos ir fotonikos mokslo bendruomenei. Mes turėtumėme panaudoti šią galimybę gilindami visuomenės supratimą apie tai, kaip optikos ir fotonikos technologijos veikia mūsų gyvenimus ir kaip jos gali prisidėti prie globalių energetikos, edukacijos, žemdirbystės ir sveikatos apsaugos iššūkių sprendimų. „Nature Photonics“ žurnalas, skirtas optikos ir fotonikos mokslams, toliau atkakliai sieks skleisti aukštos kokybės mokslinius optikos ir fotonikos tyrimus visuomenėje ir suteikti rampos šviesą įdomiems ir svarbiems rezultatams.

REKLAMA

„Nature“ grupės žurnalai kartu parengė straipsnių rinkinį , skirtą Tarptautiniams šviesos metams, kuriame pristatomi rinktiniai šviesos technologijų darbai ir dešimties gražiausių eksperimentų su šviesa rinkimai . Taip pat parengtas specialus „Nature“ numeris Special on Light Fantastic , kuriame apžvelgiama, kokius šių dienų eksperimentus su šviesa mokslininkai geba vykdyti, praplėsdami jos parametrus iki ekstremalių ribų.

REKLAMA

„Nature Photonics“ redaktorė daktarė Rachel Won ir Danijos technikos universiteto profesorius Peteris Andersenas paskaitas „How to Publish your Manuscript“ („Kaip publikuoti savo rankraštį“) skaitys kovo 24 d. nuo 15 val. VU Fizikos fakultete, Didžiojoje fizikos auditorijoje.

Į paskaitas ir kitus konferencijos renginius kviečiami ne tik konferencijos dalyviai, bet ir VU bendruomenės, visuomenės nariai, norintys sužinoti, kaip išspausdinti straipsnį „Nature“ žurnale. O jei nepavyktų – ne tokiame gerame žurnale, sakoma VU Teorinės fizikos katedros pranešime.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų