Miestų kontrolieriai nori ateityje iš viso atsisakyti už valytuvų kaišiojamų popierinių įspėjimų dėl neapmokėtos parkavimo paslaugos, tačiau negali.
Kauniečiai miesto gatvėse jau beveik mėnesį gali matyti moderniomis kameromis apginkluotą stovėjimo vietas stebinčių kontrolierių automobilį. Įrangą galima lengvai perkelti nuo vieno automobilio ant kito. Dėl šių kamerų kontrolieriai gali dirbti greičiau: neišlipdami iš automobilio patikrinti, ar vairuotojas susimokėjo už automobilio stovėjimą, ar ne.
„Padės fiksuoti pažeidėjus, kurie nemoka rinkliavos ir nori vienaip ar kitaip jos išvengti, resursų sutaupymas ir, aišku, operatyviai apdorojama informacija, apdorojama medžiaga. Pirminis patikrinimas įvyksta daug greičiau, automobilis važiuoja ir per valandą gali tūkstantį automobilių patikrinti“, – pasakoja „Parkavimas Kaune“ direktoriaus pavaduotojas Darius Razmislevičius.
Kai kontrolierius važinėja Kauno gatvėmis, kameros automatiškai žemėlapyje pažymi automobilius, kurių vairuotojai nesusimokėjo už parkavimą. Tiesa, dirbtinio intelekto atliktą darbą reikia patikrinti kontrolieriams žmonėms.
„Kontrolierius antrą kartą tikrina rankiniu būdu. Sutikrina, sužiūri ar nėra neįgaliojo statymo kortelės ir taip toliau. Neapsimokės nemokėti už parkavimą, bandyti išvengti išsisukti, nubėgti trumpam ir taip toliau“, – sako „Parkavimas Kaune“ direktoriaus pavaduotojas Darius Razmislevičius.
Vairuotojams nieko papildomai daryti nereikia. Užfiksavęs pažeidimą kontrolierius palieka įprastą popierinį įspėjamąjį pranešimą apie nesumokėtą rinkliavą.
Pirmasis automobilis Vilniuje – šį rudenį
Automatizuotos automobilių stovėjimo kontrolės imasi ne tik Kaunas, bet ir Vilnius. Pirmasis kameromis apginkluotas kontrolierių automobilis į sostinės gatves turėtų išvažiuoti dar šį rudenį.
Vilnius kameroms ir programinei įrangai yra numatęs išleisti iki 200-ų tūkstančių eurų. Tokia sistema esą turėtų atsipirkti per metus. Kaip Kaune, taip ir Vilniuje. Kol vienas kontrolierius važinėja, kitas tikrina jau užfiksuotus automobilius.
„Nusiunčiamas pranešimas kontrolieriui, kuris arčiausiai dirba toje zonoje ir jis tiesiog papildomai patikrins ir patvirtins, ar yra pažeidimas, ar nėra. Miestai plečiasi rinkliavos zonų daugėja, tai tiesiog darbo efektyvumas tam, kad patikrinti visas rinkliavos zonas reikėtų armijos kontrolierių“, – teigia „Judu“ klientų patirties vadovė Lina Juknevičienė.
Tiek Vilnius, tiek Kaunas nori, kad sistema būtų dar efektyvesnė ir visiškai automatizuota: tam, kad nereikėtų kaišioti popierinių įspėjamųjų lapelių už automobilių valytuvų. Esą už stovėjimą nesusimokėjęs vairuotojas vietoj popieriaus galėtų gauti virtualų pranešimą apie nesumokėtą rinkliavą ir apie tai sužinotų internetu. Tačiau šią idėją abu miestai yra priversti atidėti neribotam laikui.
„Negalima dėl kai kurių objektyvių priežasčių paleisti tai ir neįgaliųjų asmenų klausimas, nes jų automobiliai yra pažymėti automobilių statymo kortelėmis, kurios yra popierinės ir jų neįmanoma atpažinti automatinės sistemos“, – sako „Judu“ klientų patirties vadovė Lina Juknevičienė.
O ir asmens duomenų kaupimas kol kas yra nemažas iššūkis.
„Svarstome diskutuojame apie tai, kad būtų tikslinga, bet čia prasideda problema su duomenų apsauga. Jeigu visi vairuotojai užsiregistruotų ir jie galėtų jiems siųsti tą informaciją kitais būdais, nereikėtų tų popierinių, fizinių lapelių“, – teigia „Parkavimas Kaune“ direktoriaus pavaduotojas Darius Razmislevičius.
„Kad nekeltume kažkokio streso žmonėms, kaip aš sužinosiu, iš kur aš sužinosiu, mes paliekam kol kas geltonuosius lapelius“, – tvirtina „Judu“ klientų patirties vadovė Lina Juknevičienė.
Kol miestai nesugalvos, kaip efektyviai elektroniniu būdu būtų galima pasiekti absoliučiai visus vairuotojus, popierinių lapelių sistemos liks.
Vadinamasis geltonas lapelis yra tik galimai padarytas pažeidimas. Jeigu žmogus gavo įspėjimą, jam pagal stovėjimo zoną reikia susimokėti sąskaitą už visos dienos stovėjimą. Tik vairuotojui nesusimokėjus šios rinkliavos pagal administracinių nusižengimų kodeksą skiriama bauda: mažiausia – pusė minimalios, 10 eurų, didžiausia – 100 eurų.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
