Pasak Valdo Benkunsko, pjauti žolę reikia ne tik dėl estetinės išvaizdos, bet ir dėl saugumo. Mat aukšta žolė trukdo vairuotojams, joje veisiasi ir žmonės bei šunis pavojingomis ligomis užkrečiančios erkės.
Visureigis „Volvo“ po susidūrimo su briedžiu sostinės Geležinio Vilko gatvėje. Po šio įvykio praėjusių metų vasarą ligoninėje atsidūrė du sužaloti vaikai, o vairuotojas sarkastiškai padėkojo tuometiniam Vilniaus merui Šimašiui. Vyras tada nepastebėjo briedžio, nes jis staiga iššoko iš skiriamosios juostos, kurioje augo ir aukšta vešli žolė, ir žmogaus ūgio gyvatvorė:
„Šimašiaus ekologija, ką galiu pasakyti. Jeigu juokiasi policija atvažiavusi, kad pradžioje reikia padėkoti Šimašiui, atvažiavęs greitosios vairuotojas sakė padėkot Šimašiui, čia to ir reikėjo tikėtis. Nemanau, kad aš čia pirmas ir paskutinis.“
Naujoji sostinės valdžia nusprendė atsisakyti aukštos nešienautos žolės, tad didžiojoje dalyje miesto vietų sostinę prižiūrinčios bendrovės vėl šienaus.
„Visi gatvės elementai, kurie paskutiniais metai buvo palikti nešienauti arba tik iš dalies šienauti, šį sezoną bus apskritai pilna apimtimi šienaujami visą sezoną: visos skiriamosios juostos, žiedai, visi trikampiai, kurie yra pasodinti, bus prižiūrimi ir dėl estetikos, bet pirmiausia dėl saugumo“, – tvirtina V. Benkunskas.
Savivaldybė šienaus ir parkuose, skveruose, kur vaikšto daug žmonių, daugiabučių kiemuose bus prižiūrima trumpa veja. Tiesa, dalis natūralių pievų išliks.
„Išskyrus tas vietas, kurios netrukdo ir nekelia pavojaus gatvių saugumui. Tai yra mūsų didžiųjų greitųjų gatvių šlaitai, kurie jau keli metai yra palikti žolėms, augalams natūraliai augti, barstyti sėklas, tai tos vietos bus paliktos. Aplinkkeliai, Stepono Batoro gatvė“, – kalba V. Benkunskas.
Savivaldybė skaičiuoja, kad šienaujama bus bene 90 procentų Vilniaus želdynų. Dauguma gatvėje kalbintų gyventojų pasakoja, kad pievų su peraugusia žmogaus ūgio žole sostinėje nepasiilgs:
„Peraugusių nenoriu, kokia švara, kokia tvarka, kai mes peraugom.“
„Aš noriu, kad šienautų, gražiau atrodo miestas.“
„Reikėtų jas pjauti, nes yra erkės, yra šienligė žmonėms, yra alergiški žmonės, ir matomumas vairuojant.“
„Kada virš bambos, tai būtinai reikia pjauti.“
„Principe tai norėčiau, kad jų būtų daugiau. Dėl natūralios gamtos, kad galėtų tiesiog vystytis natūrali gamta.“
„Tai yra pieva, kurią gyventojai nori išsaugoti. Tokią panašią kortelę mes jau turime Jablonskio skvere prie mūsų savivaldybės.“
Kai kuriose miesto vietose gyventojai patys galės apsispręsti, nori jie daugiabučio kieme išsaugoti nešienaujamas pievos, ar ne.
„Tai yra ženklas, kurį gyventojai gali gauti seniūnijose, pasistatyti ant įsmeigto stulpelio keliuose pievos kampuose ir šienautojai žinos, kad tą vietą reikia palikti“, – aiškina Miesto vaizdžio skyriaus vedėja Ramunė Baniulienė.
Senoji sostinės valdžia anksčiau buvo nesprendusi auginti žolę, nes esą tada pievos geriau įsisavina vandenį. Džiunglėmis virtę želdynai neva turi ir vėsinamąją įtaką mikroklimatui.
„Su keliomis nešienautomis gatvėmis ar pievom tikrai klimato kaitos nesustabdysime ir nepakeisime. <...> Keli kvadratiniai metrai, jie kažkokios esminės įtakos, reikia pripažinti, tikrai nedaro“, – tikina V. Benkunskas.
„Turėtų būti papildyta perspėjimu, kad nerekomenduojama ten nei patiems vaikščioti, nei leisti savo augintinių“, – sako tarybos narys Saulius Čaplinskas.
Sostinės taryboje dirbantis užkrečiamų ligų specialistas, gydytojas Saulius Čaplinksas pritaria, kad šienauti reikia daugiau ir gyventojams nerekomenduoja prie namų auginti žolę.
„Kuo aukštesnės žolė, tuo didesnis pavojus netgi miesto centre užsikrėsti ir susirgti erkių platinamos ligomis. Sergamumas šitų ligų tik didėja“, – teigia S. Čaplinskas.
Vilnius šienavimo paslaugoms šiemet planuoja išleisti iki 4 milijonų eurų, milijonu daugiau nei tada, kai pievos buvo nešienaujamos.
