Radikalių pokyčių automobilių dizaine Virgilas Exneris ėmėsi, kai jis prisijungė prie „Chrysler“ kompanijoje dirbusių kolegų, kurie anuomet automobilius projektuodavo senamadiškomis priemonėmis.
Virgilas Exneris supratęs, jog toks požiūris kuriant automobilius nėra priimtinas, jis į savo rankas perėmė naujų modelių kūrimo procesą į savo rankas. Būtent jo dėka „Chrysler“ dirbtuvėse atsirasdavo realaus dydžio prototipų maketai, kurie leisdavo „Chrysler“ dirbusiems kolegoms iš anksto suprojektuoti naują konvejerio liniją bei optimizuoti būsimo modelio gamybos procesą.
Virgilas Exneris taip pat buvo įsitikinęs, jog automobilio aerodinaminės savybės yra itin svarbios. Dėl šios priežasties jis paskatino inžinierius keliauti į vėjo tunelį ir atlikti būsimų „Chrysler“ modelių bandymus.
Prie viso to reikėtų pridėti ir tai, jog Virgilas Exneris labai mėgo išryškinti tam tikras detales, dizaino elementus. Būtent todėl tam tikri šio specialisto automobiliai turėjo milžiniškus pelekus, išlenktus priekinius stiklus bei gausybė smulkių, bet akį traukiančių elementų, dėl kurių nesinorėdavo nuo automobilio atitraukti akių. Puikūs to pavyzdžiai: „Chrysler D‘Elegance“ ar „Chrysler K-310“, kurie buvo suprojektuoti bendradarbiaujant su įžymiąja „Carrozzeria Ghia“. Ir žinoma, nereikėtų užmiršti kvapą gniaužiančio „Chrysler Norseman“.
Radikalius pokyčius „Chrysler“ kompanijoje inicijavęs Virgilas Exneris sukrėtė „General Motors“ ir „Ford“ koncernų vadovus, kurie išvydę pirmuosius naujos kartos „Chrysler“ automobilius pyko ir džiaugėsi vienu metu.
Jie pyko dėl to, jog negalėjo pasiūlyti nieko panašaus, o džiaugėsi, nes Virgilas Exneris pademonstravo kokio tipo automobilių trokšta visuomenė. Vėliau pasirodę įvairūs „Ford“ bei „General Motors“ koncernui priklausančių gamintojų automobiliai buvo sukurti semiantis įkvėpimo iš Virgilo Exnerio kūrinių. O tai – bene didžiausias komplimentas, kokį tik galima gauti automobilių industrijoje.
Vis dėlto, pagyrų vertas „Chrysler“ spurtas ir žavesys pradėjo blėsti 1960-ųjų pradžioje. Po truputėlį mažėjantys automobilių pardavimai bei ką tik iš gamyklos išriedėjusių egzempliorių patikimumo problemos labai greitai paskatino tuometinius „Chrysler“ vadovus priimti ne pačius maloniausius sprendimus. 1963 metais „Chrysler“ nusprendė, jog Virgilas Exneris turi atsistatydinti ir savo vietą užleisti „Ford“ bendrovėje dirbusiam Elwoodui Engeliui.
Kaip ir daugelis puikią reputaciją turėjusių specialistų, ponas Virgilas nuo automobilių kūrimo proceso toli nepabėgo. Jis dalindavosi savo žiniomis su kitomis kompanijomis ir netgi vienu metu bandė iš pelenų prikelti aukštesnės klasės automobilių gamintoją – „Duesenberg“. Ir jeigu ne ankstyva Virgilo mirtis, šiandien „Duesenberg“ vardą tartume gerokai dažniau.
GALERIJA
