• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vyriausybės Strateginės komunikacijos skyriaus vadovas Marius Gurskas ketvirtadienio rytą LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ laidos vedėją patikino, kad premjerė Ingrida Šimonytė nebuvo informuota apie tai, kad duoda iš anksto apmokėtą interviu prestižiniam Didžiosios Britanijos verslo, finansų, ekonomikos ir politikos dienraščiui „Financial Times“.

Vyriausybės Strateginės komunikacijos skyriaus vadovas Marius Gurskas ketvirtadienio rytą LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ laidos vedėją patikino, kad premjerė Ingrida Šimonytė nebuvo informuota apie tai, kad duoda iš anksto apmokėtą interviu prestižiniam Didžiosios Britanijos verslo, finansų, ekonomikos ir politikos dienraščiui „Financial Times“.

REKLAMA

Laidoje dalyvauti nesutikęs Vyriausybės atstovas vis tik vėliau asmeniškai laidos vedėjai Liepai Želnienei atsiuntė žinutę, kurioje teigiama, kad premjerė nežinojo, kad duoda iš anksto apmokėtą interviu, rašo lrt.lt.

„Nežinojo ministrė pirmininkė, kad tai yra užsakomajam straipsniui interviu“, – rašo M. Gurskas, paprašęs laidoje patikslinti būtent šią informaciją.

Pirmieji apie užsakomuosius straipsnius apie Lietuvą paskelbė naujienų portalas delfi.lt. TV3 žinios taip pat skelbė, kad britų žiniasklaidos milžinas „Financial Times“ publikavo seriją straipsnių apie Lietuvą, ir dalis valdančiųjų suskubo girtis – esą konservatorių Vyriausybė taip gerai dirba, kad net solidūs užsienio žurnalistai apie mūsų pasiekimus ėmė rašyti. Paaiškėjo, kad šiuos straipsnius užsakė ir už juos sumokėjo valstybinė agentūra „Investuok Lietuvoje“.

REKLAMA
REKLAMA

Vieni pasijuto apgaudinėjami, kiti puolė piktintis, kad puikiais reitingais nespindinti Vyriausybė perka sau reklamą.

135-uosius metus skaičiuojantis britų dienraštis „Financial Times“ žinomas visame pasaulyje – verslo žurnalistikos leidinys užsitarnavęs ir didelį autoritetą. Todėl, kai pirmadienį „Financial Times“ internete publikavo net 7 straipsnius apie Lietuvą, dalis valdančiųjų ir jų gerbėjų suskubo viešai girtis ir džiaugtis tokiu dėmesiu mūsų šaliai.

REKLAMA

Užsienio reikalų ministerija feisbuke pasigyrė, kad Lietuvai skirtas ypatingas dėmesys. Susižavėjimą demonstravo ir Vyriausybės strateginės komunikacijos vadovas. Pareiškė, kad dėmesys Lietuvai, kaip niekada didelis, o tai reiškia, kad „kažką gerai darome“. O komentaruose tikino, kad tai nėra užsakyta kampanija.

O konservatorius, europarlamentaras Andrius Kubilius viešai pareiškė, kad visa tai tai tik dėl Landsbergio ir Šimonytės nuopelnų bei vykdomos teisingos politikos: „Gabrieliaus bei Ingridos nuoseklūs žodžiai (ir veiksmai) ne tik apie Rusiją, bet ir apie Kiniją keičia iki šiol Europos Sąjungoje vyravusias paradigmas. Berlynas, Paryžius, Briuselis seka mūsų pėdomis, o ne atvirkščiai. Todėl apie tai ir rašo „Financial Times”. Rašo neslėpdami pagarbos ir susižavėjimo Lietuvos laikysena.“

REKLAMA
REKLAMA

Bet paaiškėjo, kad yra priešingai – toks dienraščio dėmesys mums ne dėl ypatingų nuopelnų, o dėl to, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldi „Investuok Lietuvoje“ agentūra, „Financial Times“ sumokėjo beveik 57 tūkstančius eurų, kad būtų publikuoti šie tekstai apie Lietuvą. „Investuok Lietuvoje“ gyvai paaiškinti visuomenei skandalo nesiteikė, tik raštu.

„Šiuo metu Lietuvai ypač svarbu stiprinti savo žinomumą bei patikimos, saugios, pažangios ir verslui patrauklios šalies įvaizdį. Vienas iš būdų to siekti – Lietuvos vardo skleidimas aukščiausio lygio tarptautiniuose leidiniuose. „Financial Times“, su daugiau nei 16 milijonų skaitytojų auditorija, yra tikslinė „Investuok Lietuvoje“ publikacija“, – tvirtino „Investuok Lietuvoje“ atstovė Rūta Nemunytė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Norėta kaip geriau, išėjo kaip visada“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Nausėda sako, kad dabar pasaulio dėmesys Lietuva išaugęs, tad duoti interviu galima ir nemokamai.

„Bendravau su daugybe žiniasklaidos priemonių pasaulyje, CNN, BBC, tas pats „Financial Times“ ir niekada už tai nereikėjo mokėti. Tai labai raginu išnaudoti visas galimybes populiarinti Lietuvą tais būdais, kurie yra prieinami“, – kalbėjo G. Nausėda.

REKLAMA

Leidinyje pasirodė straipsniai apie šalies laikyseną tarptautinėje arenoje, proveržį finansinių technologijų srityje, fotografų pasiekimus, Suvalkų koridorių, energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, krepšinį ir pirmąjį Lietuvos vienaragį „Vinted“. Dalį tekstų rašęs žurnalistas viešai patikino, kad temas ir pašnekovus pasirinko pati „Finansial Times" redakcija – užsakovai, t.y. „Investuok Lietuvoje“ įtakos turiniui neturėjo.

„Niekas iš mūsų, žurnalistų, nežino, kas yra užsakovai, nei kokie yra jų norai. Mes visuomet esame laisvi rašyti, ką norime – ir tą darome visada“, – tikino „Financial Times“ žurnalistas Richardas Milne.

REKLAMA

Tiesa, tekstą apie Lietuvos krepšinį rašęs žurnalistas lietuvis kilus skandalui atsisakė gauto honoraro ir pareiškė nežinojęs, kad publikacijos užsakytos. Nors jam nebuvo nurodyta, ką kalbinti ir kaip rašyti, jis sako, kad jei būtų žinojęs visas aplinkybes, darbo nebūtų ėmęsis. Tiek Užsienio reikalų ministerija, tiek Vyriausybės strateginės komunikacijos vadovas, tiek ir Kubilius aiškina nežinoję, kad britų dėmesys mums – užsakytas.

„Lietuva su tokia pozicija įdomi, taip, iš tikrųjų, priedas, toks priedas, kokį spausdina „Financial Times“ reguliariai apie įvairias šalis, įvairius dalykus, norint, kad tokį priedą spausdintų reikia susimokėti, bet tai nėra mokestis už turinį“, – aiškina A. Kubilius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Komunikacijos ekspertas Andrius Baranauskas sako, kad šalies reklamavimas yra normalus ir suprantamas dalykas. Siekiant informuoti kitus apie mūsų šalį, procesus joje, ar tiesiog sąlygas investuoti, visi būdai yra tinkami.

„Yra daugybė būdų, kaip tą padaryti – galima ir tiesiogiai susitikti, ir konferencijose dalyvauti, reklamą užsakyti, užsakyti ir straipsnį, bet ką, galima tiesiog eiti ir pasakoti, mūsų diplomatinis korpusas tą daro. Tai yra savo šalies interesų atstovavimas, jeigu tu turi tikslą, tu sieki to tikslo“, – teigė A. Baranauskas.

REKLAMA

Vis tik, anot Baranausko, keisčiausiai atrodo tokių publikacijų sureikšminimas. Anot jo, apskritai turėtume mažiau kreipti dėmesio į tai, ką apie mus kalba, ar rašo užsienyje – ar tai būtų pagyros, ar kritika.

„Mums reikia to išorinio pripažinimo. Kažkodėl mums, kaip visuomenei jo reikia, tarsi mes nuo jo būsime geresni, ar be jo būsime prastesni. Ir mes labai labai jautriai reaguojame į bet kokį teigiamą ir taip pat neigiamą paminėjimą užsienio žiniasklaidoje, į bet kokį užsieniečių vertinimą“, – kalbėjo A. Baranauskas.

REKLAMA

O toks sureikšminimas egzistuoja ir tarp politikų, ir tarp eilinių šalies piliečių. Štai ir dabar, „Facebook“ dalis gyrė valdančiuosius, straipsnius matydami, kaip savotišką įvertinimą iš šalies. Opozicijoje esančių darbiečių pirmininkas sako, kad greičiausiai norėta ir pareklamuoti Lietuvą užsienyje, ir pasireklamuoti valdantiesiems vidinėje auditorijoje, prieš rinkėjus Lietuvoje.

„Akivaizdu, matyt, kad buvo bandyta nušauti 2 zuikius ir dar klausimas, kuris zuikis buvo pagrindinis. Ar išorinis, išorei skirtas, ar vidinei auditorijai mulkinti, jeigu taip galima pasakyti. Ir aš būčiau šalininkas to, kad antras zuikis, vidinei auditorijai sudaryti klaidingą įspūdį, kad mūsų valdžią tarptautiniuose sluoksniuose giria, buvo man atrodo pagrindinis dėmesys koncentruojamas“, – teigė Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.

„Investuok Lietuvoje“ sako, kad užsakomuosius straipsnius apie Lietuvą perka ir kituose tarptautiniuose leidiniuose.

Navickas toks iš investuok Lietuvoje valdybos yra dar ir premjerės patarėjas. Dar ten toje kompanijoje yra ir broilerio žmogus iš užsienio reikalų ministerijos ir armonautės žmoga iš ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir tt. Pasakos, kad ji nieko nežinojo
jau tiek apsimelavusi prisimelavusi, šlykštu.
Taip taip, ėmiau ir patikėjau šita valkata
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų