būti terminas, reikšmė

būti, yra (būna, būva, esti), buvo
1. turėti būtį, reikštis tikrovėje, egzistuoti: Pasaulis yra begalinis. Ar pieno dar yra? Nebėra šieno. Nėra namų be dūmų (flk.) .
2. gyventi, laikytis: Buvo trys broliai. Ji dabar būva pas dukterį.
3. turėti užėmus kur vietą, stovėti, gulėti: Ten buvo kalvė. Karvės būna tvarte. Vietoje būdamas ir akmuo apželia (flk.) .
4. lankytis, apsilankyti: Vakar buvau pas seserį. Ar esi buvęs Latvijoje?
5. trukti, tverti: Nuėjo ir ilgai būva.
6. vykti, dėtis: Kas buvo, žinome, o kas bus - ne. Esamasis, būtasis (kartinis, dažninis), būsimasis laikas (gram.) . Būsimos dienos.
7. atsitikti, pasitaikyti: Visaip esti žmonėse. Būna ir šitaip. Kas buvo, tai pražuvo (flk.) .
8. eina pagalbiniu veiksmažodžiu, sudarant sudurtinius laikus: Buvau beeinąs, bet susilaikiau. Buvo pradėję snigti. Kur jis būtų prapuolęs? Buvo gautas pranešimas. Mes jau būsime grįžę.
9. eina sudėtinio tarinio jungtimi: Jis yra mokytojas. Naktis buvo tamsi. Žiburiai iš tolo buvo matyti. Buvęs nebuvęs(nebūtinas).Kur buvęs, kur nebuvęs(apie dažną lankytoją). buvimas (2)