kabinėtis terminas, reikšmė

kabinė|tis, ~jasi, ~josi džn. mžb. kabintis.
1. stvarstyti, kibti: Paukštis vikriai savo kojelėmis ~jasi į uolas. Už tvorų k.
2. prk. priekabių ieškoti: K. prie ko dėl menkniekių. ~jimasis (1) Žiūrėk {kabintis}
Į viršų