liežuvis terminas, reikšmė

liežuv|is (2)
1. anat. skonio organas, vienas kalbos padargų (lingua): ~iu laižyti. ~į galima nuryti(labai gardu).Kelias ant ~io galo(klausdamas rasi).
2. prk. kas panašus į šį organą: Ugnies ~iai laižė stogą. Vaško ~iai(avilyje).Ledyno l. (geol.) . Miglos ~iai.
3. bato šikšnelė po suvarstymu. ^ Jūros l.(zool. gleivėta šiltųjų jūrų žuvis su pelekais per visą nugarą ir pilvą;
Solea solea). Ant ~io galo stovėti(žinoti, bet negalėti atsiminti).Gera (aštrų) ~į turėti(galėti daug arba sąmojingai, geliamai kalbėti).Ilgą ~į turėti(būti plepiam, liežuvauti).~į atversti(prašnekėti).~iu badyti(apkalbėti, barti).~į dilginti(rūpėti, knietėti).~į dilinti(plepėti).~iu dirbti(plepėti).~į braukti (įkišti)(įskųsti).~į iškišus (pailsus).~į kyštelėti(be reikalo ką pasakyti;
apskųsti).~į kaišioti (kišti)(kištis į kitų kalbą;
liežuvauti).~į klebetuoti (klibinti)(tuščiai kalbėti).~į laidyti(plepėti;
apkalbėti).~į laikyti už dantų(tylėti, nesakyti).~į lazginti(niekus taukšti).L. lūžta(sunku ištarti).L. maga(ima noras paragauti ar pasakyti). ~iu makaluoti (malti, maskatuoti, mataruoti)(niekus plepėti).~io neapverčia(nekalbus;
labai girtas).~į niežti(rūpi, kniečia pasakyti).~į pakišti (įskųsti).~į paleisti(keikti).L. pančiojasi(sunku kalbėti, ištarti).~į pasidėjus(atidžiai)klausyti. ~iu pinti(liežuvauti).L. pinasi (nepakalba).~io plakalas (tuščia kalba).~iu plakti(apkalbėti).~į plėšti(plepėti).~iu pliauškinti(apkalbėti).~iu ploti(niekus kalbėti).~į prikasti(tylėti;
nutilti).~į prilaikyti(nekalbėti ko nereikia).~iu skalauti (skalbti)(apkalbėti).~iu skrebinti(plepėti).~į suvaldyti(neprasitarti).L. užnižo (parūpo pasakyti).~į valdyti(nekalbėti ko nereikia, tylėti).Plonas l.(mokėjimas prisimeilinti).Už ~io traukti(versti kalbėti)